Spagečių tiltai ir putų pastatai

IU „Bitučių“ grupė, 4 m.

IU mokytoja Daiva Steponavičiūtė

Kontekstas. Vaikai dalyvavo konstravimo ir tyrinėjimo veikloje, skirtoje lavinti jų kūrybiškumą, smulkiąją motoriką, gebėjimą kurti konstrukcijas bei suprasti medžiagų savybes.

Tikslas -  suteikti vaikams galimybę tyrinėti, eksperimentuoti ir kurti paprastas konstrukcijas naudojant spagečius ir pakuočių putas, skatinant jų inžinerinį mąstymą, problemų sprendimą bei smulkiosios motorikos raidą.

Priemonės: Sausi spagečiai (arba mediniai pagaliukai), pakuočių putos / pakavimo burbuliukai, didelis padėklas arba darbinis stalas, indeliai medžiagoms.

Eksperimento eiga: Vaikams pristatoma užduotis: konstruoti įvairias formas ir statinius iš spagečių ir putų. Aptariama, ko reikės, kaip galime sujungti medžiagas, ar jos tvirtos, lengvos, trapios. Vaikai savarankiškai pačiupinėja medžiagas: bando lenkti spagečius, sujungti juos su putų gabaliukais, pastebi, kas lengvai lūžta, kas tvirtai laikosi. Vaikai kuria savo konstrukcijas: bokštus, tiltus, trikampius, kvadratas, sieneles. Skatinami bandyti kelis variantus, palyginti formas, eksperimentuoti.

Problemų sprendimas. Vaikai pastebi, kada konstrukcija netvirta, lūžta, griūva. Skatinami patys ieškoti sprendimo: trumpesni spagečių gabaliukai, trikampės atramos, storesni mazgai.

Aptarimas. Vaikai parodo savo statinius, pasako, kas buvo lengva, kas sudėtinga, kas pavyko, ką darytų kitaip. Aptariamos formos ir jų tvirtumas.

Rezultatas. Vaikai sukūrė įvairias erdvines konstrukcijas, tyrinėjo medžiagų savybes ir eksperimentavo jungdami jas tarpusavyje. Galutinis rezultatas buvo skirtingi individualūs ir grupiniai statiniai, tačiau pagrindinis akcentas – kūrybinis procesas.

Ugdymo vaikų pasiekimai.

STEAM komponentai:

Tyrinėjimas. Vaikai tyrinėjo medžiagų savybes, kurios formos tvirtesnės. Suprato, kad skirtingos medžiagos turi skirtingas savybes (trapios, lengvos, tvirtos), eksperimentavo jungiant elementus.

Skaitmeninis sumanumas. Ugdo technologinį, kūrybinį mąstymą ir konstrukcinius gebėjimus – inžinerinio principo pradmenis.  Mokėsi naudoti medžiagas kaip „įrankius“ statybai. Suprato, kaip viena medžiaga sustiprina kitą.

Kūrybiškumas, meninė raiška, estetinis suvokmas. Statant, formuojant įvairias formas – vaikai kūrė savo konstrukcijas, derino medžiagas, lavino estetikos ir dizaino pojūtį. Kūrybiškai formavo statinių dizainą. Derino formas, dydžius, struktūras.

Matematinis mąstymas. Statant konstrukcijas reikėjo suvokti formas, simetriją, kiekius, proporcijas. Kūrė paprastas konstrukcijas. Bandė spręsti stabilumo problemas: ieškojo, kaip padaryti statinius tvirtesnius.

Problemos sprendimas. Kai konstrukcijos griuvo ar buvo netvirtos – vaikai ieškojo sprendimų, keitė medžiagas/ formas, tobulino konstrukcijas.

Gebėjimas žaisti. Dirbdami grupėse ar porose – vaikai bendradarbiavo, dalinosi idėjomis, dalyvavo bendrame kūrybos procese.

Apibendrinimas. Mažieji tyrinėjo medžiagas, eksperimentavo jungdami jas tarpusavyje, statė įvairias konstrukcijas ir aiškinosi, kokios formos yra tvirčiausios. Veikla padėjo ugdyti kūrybiškumą, smulkiąją motoriką, inžinerinį mąstymą ir problemų sprendimo gebėjimus. Vaikai dirbo susidomėję, džiaugėsi savo atradimais ir kūriniais.

 

 

Spalvų pasirinkimas mano namų interjerui

Vaikų grupė, amžius. „Kiškučių” grupės 5m. amžiaus vaikai

Mokytoja Kristina Balčienė

Kontekstas. Veikla siekia susieti spalvų tyrinėjimą su tema „Mano namai“. Vaikai eksperimentuoja su pagrindinėmis spalvomis, maišo jas ir sudaro spalvų paletę savo namų kambariams – sienoms, baldams, kilimams ar aksesuarams. STEAM principas: jungti meną, gamtos mokslus, inžineriją ir matematiką į kūrybinį tyrimą.

Tikslas:

• Skatinti vaikus aktyviai eksperimentuoti su spalvomis, maišyti jas ir kurti savo namų interjero spalvų derinius.
• Ugdyti kūrybiškumą, smulkiąją motoriką, priežasties–pasekmės suvokimą, planavimo ir STEAM kompetencijas.

Priemonės:

• Popierinės servetėlės arba storesnis popierius
• Pipetės
• Dažai (raudona, geltona, mėlyna, balta)
• Vanduo, indeliai dažams skiestis
• Popieriniai rankšluosčiai

Veiklos eiga:

1. Įvadas:
• Pokalbis: „Kaip norėtum, kad atrodytų tavo kambarys namuose? Kokios spalvos sienoms, baldams, kilimams?“
• Vaikai aptaria savo mėgstamas spalvas.
2. Tyrinėjimas / eksperimentas:
• Pipetėmis lašinamos spalvos ant popieriaus, stebima, kaip jos maišosi ir susidaro nauji atspalviai.
• Kiekvienas vaikas kuria spalvų paletę savo kambariui, eksperimentuodamas su įvairiais deriniais.
3. Kūryba / planavimas:
• Popieriuje piešiami kambario kontūrai: sienos, baldai, kilimai, aksesuarai.
• Naudojami maišytų spalvų atspalviai, kad kambario interjeras būtų spalvingas ir personalizuotas.
4. Stebėjimas ir refleksija:
• Vaikai aptaria, kokie spalvų deriniai patiko, kurios spalvos labiausiai tiko kambariui.
• Diskusija apie priežasties–pasekmės ryšį: „Jei maišysiu raudoną su geltona, kas gausis?“
5. Pristatymas:
• Kiekvienas vaikas pristato savo spalvų interjerą grupei, paaiškina, kodėl pasirinko konkrečias spalvas.

Rezultatas:

• Vaikai sukūrė unikalias spalvų paletes savo kambariams, išbandė spalvų maišymo principus ir pritaikė juos kūrybiškai.
• Svarbiausia - eksperimentavimas, atradimai ir kūrybinė saviraiška.

Ugdomi vaikų pasiekimai:

• Smulkioji motorika: pipetės naudojimas, lašelių tikslumas
• Kūrybiškumas: spalvų maišymas, naujų atspalvių kūrimas.
• Spalvų ir formų pažinimas.
• Priežasties–pasekmės suvokimas: stebėjimas, hipotezių kėlimas.
• Matematika / erdvinis mąstymas: kambario planavimas, spalvų deriniai.
• Kalbiniai gebėjimai: atradimų pasakojimas, argumentavimas.
• Socialiniai įgūdžiai: diskusija, bendradarbiavimas, dalijimasis atradimais.

 

GAMTOS REIŠKINIAI - GARSŲ TYRINĖJIMAS

Vaikų grupė, amžius: IPU „Saulės zuikučiai“ (5-7 m.)

Mokytojos: Inga Šablinskienė, Nida Šaparnienė.

Meninio ugdymo užsiėmimo metu, nagrinėjant gamtos reiškinius, vaikai klausėsi lietaus, vėjo, lapų šnarėjimo ir griaustinio garsų įrašų. Stebėdami ir aptardami, kaip lyja lietus, šlama lapai, švilpia vėjas, griaudžia griaustinis, jie pradėjo domėtis, kaip patys galėtų atkurti tokius garsus. Tai paskatino idėją eksperimentuoti su skirtingomis medžiagomis ir sukurti muzikines dėžutes, kurios imituotų gamtos garsus. Vaikai norėjo išsiaiškinti, kuri medžiaga labiausiai primena lietų, kuri – vėjo šlamėjimą, lapų šnarėjimą, o kuri – griaustinį, ir suprasti, kaip garsai keičiasi priklausomai nuo medžiagos savybių.

 

Tikslas. Skatinti smalsumą ir garsų suvokimą, tyrinėjant skirtingų medžiagų skleidžiamus garsus ir siejant juos su gamtos reiškiniais.

 

Priemonės. Metalinių dėžučių rinkinys, ryžiai, grikiai, žirniai, makaronai, metalinės sagos, lapai, kaštonai, kankorėžiai, piltuvėliai, matavimo indai, kaušeliai, interaktyvus ekranas muzikinių dėžučių pavyzdžių paieškai, gamtos reiškinių garso įrašai.

 

Veiklos eiga. Mokytojui įjungus gamtos reiškinių garso įrašus, vaikai klausėsi lietaus, vėjo, lapų šnarėjimo ir griaustinio garsų bei aptarė, kuo jie skiriasi. Remdamiesi tuo, ką girdėjo įraše, bandė atspėti, kokios medžiagos galėtų skambėti panašiai.

 Vaikai rinkosi medžiagas ir pylė jas į metalines dėžutes, kratė, purtė, barbeno kaušeliais, stebėdami, kaip keičiasi garsas padidinus ar sumažinus kiekį. Jie išmatavo dėžutes, nes jos buvo ne vienodo aukščio, ir pastebėjo, kad nuo to taip pat priklauso skambesys. Kurdami pastebėjo, kad kai kurios medžiagos skamba stipriau, kai jas judina intensyviau.

 Naudodami interaktyvų ekraną, vaikai stebėjo, kaip atrodo ir skamba tikros muzikos dėžutės, kad geriau suprastų, kaip galima išgauti skirtingus garsus. Pasigaminę savo muzikines dėžutes, grodami orkestre muzikinėmis dėžutėmis, vaikai imitavo lietaus, vėjo ir griaustinio „muziką“, derindami skirtingų medžiagų garsus ir ritmus.

 

Rezultatas. Vaikai nustatė, kurios medžiagos labiausiai primena tam tikrus gamtos garsus: smulkūs ryžiai – lietų, lapai – vėjo šlamėjimą, metalinės sagos – griaustinį. Jie suprato, kad garsas priklauso nuo medžiagos, kiekio ir dėžutės aukščio. Vaikai lygino savo eksperimentus su tikrais gamtos garsais ir patys atrado, kaip įvairius garsus galima derinti, kad būtų panašūs į tikruosius reiškinius.

 

Vaikai lavino klausymo, lyginimo ir apibūdinimo gebėjimus, suprato ryšį tarp daikto savybių ir skleidžiamo garso. Jie kūrybiškai eksperimentavo su įvairiomis medžiagomis, stiprino smulkiosios motorikos ir erdvinio mąstymo įgūdžius, tyrinėjo, matavo, priėmė sprendimus ir savarankiškai tikrino spėjimus. Naudodami interaktyvų ekraną, vaikai galėjo rasti pavyzdžių, kaip atrodo muzikinės grojančios dėžutės, ir panaudoti tai savo eksperimentuose. Grodami orkestre muzikinėmis dėžutėmis, vaikai praktiniu būdu išbandė muzikos kūrimą.

Lietaus vaizdas ir garsas

 

Vaikų grupė, amžius.   „Boružiukų“ grupė 2-3 metai

Mokytoja  Ina Švelnienė

Kontekstas. Atradimų, situacinio udymo(si) kontekstas.

Tikslas. Panaudojant įvairius buities daiktus, išgauti skirtingą lietaus vaizdą ir garsą.

Priemonės. Tyrinėjimų stalas, vanduo, šaukštai, pipetės, vienkartinės stiklinės, laistytuvai, kiaurasamtis, plastikiniai lietaus lašiukai.

Veiklos eiga. Vaikai stebėjo lietų už lango, pirštukais sekė per langą tekančius lietaus lašus, bandė išgirsti lietaus garsą. Vėliau nusprendėme lietų pasigaminti grupėje. Mokytoja paklausė, kaip būtų galima tai padaryti. Vaikai siūlė pilti vandenį į vonią. Kartu su vaikais paruošėme vietą veiklai ir priemones. Vaikai vandenį pilstė šaukštais, puodeliais, lašino pipetėmis, laistė laistytuvėliais, kiaurais vienkartiniais puodeliais ir kiaurasamčiu.

Rezultatas. Vaikai labai džiaugėsi veikla ir įvertino, kad net jei lietus lauke nelyja, jį galime pasigaminti patys. Vaikams panašiausias į tikrą lietų buvo vandens, pilamo iš skylėto vienkartinio puodelio, vaizdas ir garsas.

Ugdomi vaikų pasiekimai. Tyrinėjimas, problemų sprendimas, kalbinė raiška, aplinkos pažinimas.

 

STEAM tyrinėjimas - “ Keliaukime po žemės rutulį”

IU mokytojos Virginija Tomaškienė, Daiva Šarkauskienė

IU “Drugelių” grupė 3-5 m. 

 

Kontekstas. Mūsų žemės rutulys – tai gyva planeta, kurioje vyksta gyvenimas. O mes – jų kūrėjai, tyrinėtojai ir statytojai. Keliausime per augalais apsodintą pasaulį, statydami tiltus, kelsime dangoraižius, ieškosime, iš ko galima kurti, kaip sustiprinti, kaip padaryti gražiau ir saugiau. Kiekvienas iš mūsų taps tikru STEAM mokslininku!

 

Tikslas - sukurti „Žemės“ modelį, tiltus ir pastatus, kurie padėtų mums keliauti per pasaulį ir jį dar geriau pažinti. 

 

Priemonės: Apskrita lėkštė, guašo dažai, vata, sėklos, lipni juosta, mediniai pagaliukai ir LEGO kaladėlės. 

 

Veiklos eiga:  Vaikai domėjosi įvairiais statiniais – apžiūrinėjo jų pavyzdžius, aptarė formas, dydžius ir pagrindines dalis, mokėsi taisyklingai įvardyti: namas, tiltas, bokštas. Kilus klausimui, kaip žmonės keliauja iš vienos vietos į kitą, vaikai ėmėsi kurti savo įsivaizduojamą pasaulį. Ant apskritos lėkštės jie nudažė mėlyną pagrindą, vaizduodami vandenyną, ant jo dėjo vatą ir sėjo sėklas. Stebėjo dygstančius augalus, juos drėkino ir džiaugėsi atsirandančia žole. Įgytas žinias pritaikė konstruodami tiltus iš lipnios juostos ir medinių pagaliukų bei statydami pastatus iš LEGO kaladėlių. Statiniai buvo įvairūs – tvirti ir trapūs, spalvingi ir minimalistiniai. Vaikai išbandė jų tvirtumą, tobulino ir puošė kuriamą žemės modelį.  

 

Rezultatas:

·         Sukurtas žemės rutulio modelį su augalais. 

·         Pastatyti tiltų modeliai ir pastatų konstrukcijos, kurios demonstruoja vaikų gebėjimą kurti stabilias formas.

·         Patyrė STEAM procesą – nuo idėjos iki bandymų, klaidų, patobulinimų ir galutinio sprendimo.

·         Sustiprintas vaikų supratimas apie gamtą, technologijas, statybos principus ir dizainą. 

 

Ugdomi pasiekimai:  Gamtos mokslai: Vaikai tyrinėja, kaip dygsta sėklos, ko reikia augalų gyvybei. Stebi savo „žemės rutulio“ ekologiją – drėgmę, augimo greitį, šviesos poveikį. 

Technologijos: Naudoja įvairias medžiagas ir priemones tiltams ir dangoraižiams kurti. Aptaria, kaip realiame pasaulyje technologijos padeda statyti aukštus ir tvirtus pastatus. 

Inžinerija: Konstruoja tiltų modelius, bando jų patvarumą. Planuoja pastatų struktūrą, eksperimentuoja su stabilumu, atramomis. 

Menai: Kuria estetines detales: kraštovaizdį ant žemės rutulio, tiltų dizainą, pastatų formas. Derina spalvas, formas, tekstūras. 

Matematika: Lygina aukščius, pločius, atstumus. Skaičiuoja, kiek detalių prireiks, kokio ilgio turi būti tiltas. Tyrinėja pusiausvyrą ir proporcijas. 

 

 

MANO GIMIMO DIENOS ŽVAIGŽDYNAS

Vaikų grupė, amžius: „Pelėdžiukų“ grupė, 5-6 m.

Mokytojos: Inga Čičinskienė, Anelė Čirūnaitė-Bruzgė

Kontekstas: Projektinė veikla „Kaip sukurti savo kosmosą?“. Vaikai daug domėjosi planetomis ir kitais dangaus kūnais. Išsiaiškinus, kad kosmose žvaigždės sudaro tam tikrus piešinius, jie ėmė klausinėti kas tai per figūros, kaip galėtų jas sukurti patys. Sužinoję, kad kiekvienas turi „savo“ piešinį pagal gimimo dieną, vaikai kūrė konkretų žvaigždyną, naudodami krapštukus ir pakavimo granules. Vėliau panoro, kad jų žvaigždynas šviestų. Tam prireikė prožektoriaus ir lapo su teisingose vietose pramuštomis skylutėmis.

Tikslas: Skatinti smalsumą ir suvokimą apie kosmosą (planetas, žvaigždynus) per patyriminį mokymąsi ir praktines veiklas.

Priemonės: Dantų krapštukai, pakavimo granulės, tualetinio popieriaus ritinėliai, juodas storesnis popierius, klijai, žirklės, pieštukas, šviesos šaltinis (prožektorius, telefonas), zodiako žvaigždynų iliustracijos.

Veiklos eiga: Vaikai, remdamiesi žvaigždynų iliustracijomis, konstravo savo Zodiako ženklų žvaigždynus. Gamybai naudojo dantų krapštukus ir pakavimo granules. Patys matavo reikiamą elementų ilgį, dėliojo detales ir ieškojo būdų, kaip jo kurtas žvaigždynas būtų kuo panašesnis į tikrąjį. Kitą dieną visi džiaugėsi pasigamintais darbeliais, bet vienam vaikui pastebėjus, kad „žvaigždžių ant palangės nebūna“, nusprendėm žvaigždynus perkelti į neapčiuopiamą erdvę – šviesos atspindžius, prasiskverbiančius pro popieriaus lape pramuštas skylutes. Vaikai nusibraižė žvaigždynus, kruopščiai tikrino ir pradūrė skylutes teisingose vietose. Lapą priklijavo prie tualetinio popieriaus ritinėlio ir, šviesdami prožektoriumi, stebėjo susiformavusius žvaigždynus ant sienų ir lubų.

Rezultatas: Vaikai išsiaiškino kas yra žvaigždynai, sprendė konstravimo problemas (kaip sujungti pakavimo granules, kad žvaigždynas neišsiskirtų), matavo bei kirpo pagaliukus.

Ugdomi vaikų pasiekimai: Pajuto susidomėjimą dangaus kūnais ir kosmosu, išplėtė žinias apie žvaigždynus. Džiaugėsi kūrybos procesu ir aktyviai jame dalyvavo. Noriai įgyvendino savo sumanymus, savarankiškai sprendė kylančias konstravimo problemas. Išmoko naudoti netradicines priemones (krapštukus, pakavimo granules) kūrybiniame procese ir ieškoti alternatyvių sprendimų. Vystė smulkiąją motoriką ir erdvinį mąstymą (matavo, kirpo, derino, braižė).