KAIP IŠGELBĖTI PAUKŠČIO LIZDĄ NUO LIETAUS?

Vaikų grupė, amžius: „Pelėdžiukų“ grupė, 5-6 m.

Mokytojos: Inga Čičinskienė, Anelė Čirūnaitė-Bruzgė

Kontekstas: Projektinės veiklos „Gamtos reiškiniai“ metu vaikai tapo jaunaisiais išradėjais: ieškojo būdų, kaip sukonstruoti išmanią apsaugą nuo lietaus, kad mažieji  mūsų draugai neliktų sušlapę.

Tikslas: Tyrinėti gamtos reiškinių poveikį aplinkai ir, pasitelkiant matematinius matavimus bei inžinerinę kūrybą, suprojektuoti bei sukonstruoti stabilią pastogę, saugančią paukščio lizdą nuo lietaus.

Priemonės: Molis, medžių šakelės, siūlai, kartonas, plastikiniai maišeliai, dantų krapštukai, burbulinė pakavimo plėvelė, porolonas, pūsta polietileno plėvelė,  tualetinio popieriaus ritinėliai, popierius, klijai, žirklės, pieštukas, plastilinas, medžiagų atraižos, lipni juostelė, laboratorinės pipetės, vanduo.

Veiklos eiga: Išsiaiškinę, kokias bėdas sukelia didelė liūtis, kūrė „super-skėčius“ bei pastoges ir mokėsi pristatyti savo idėją taip, kad kiekvienas norėtų turėti tokį pagalbininką. Pirmiausia iš molio lipdė paukštelius- būsimų lizdelių šeimininkus. Kūrė, piešė lizdo ir pastogės planą-brėžinį. Išsiaiškinę, kaip turėtų atrodyti lizdelio apsauga nuo lietaus, ėmėsi kūrybinės statybos. Pasirinko priemones, gamino lizdelius, statė pastoges apsaugai nuo lietaus. Veiklos pabaigoje atliko „Lietaus testą“. Pipetėmis lašino vandenį ant pastoges. Jei lizdelis po apačia liko sausas – tikslas pasiektas 100%!

Rezultatas: STEAM veiklos metu vaikų įgijo patirties bei naujų įgūdžių. Gebėjo įvardinti problemą, pasiūlyti konkretų būdą jai spręsti ir jį įgyvendinti.

Ugdomi vaikų pasiekimai: 

·         Gamtamokslinis ugdymas: Vaikai suprasto priežasties ir pasekmės ryšį. Ugdėsi rūpestį gyvąja gamta.

·         Inžinerija ir technologijos: Vaikai gebėjo įvardinti problemą ir siūlyti kūrybiškus būdus jai spręsti (konstruoti pastogę, skėtį). Bandymo būdu mokėsi parinkti tinkamas priemones pagal jų savybes. Lavino rankų koordinaciją ir erdvinį mąstymą statant stabilią konstrukciją.

·         Meninis ugdymas: Kūrybiškumas- perteikė savo idėjas naudodamas skirtingas technikas (lipdymą iš molio, rišimą, dėliojimą).

 

Nuostaba sniege

Vaikų grupė, amžius „Katinėlių“ grupė, 2–4 metai

Mokytoja Viktorija Davolienė

Kontekstas Pažinimo ir patyriminio ugdymo(si) kontekstas.

Veikla kilo iš vaikų kasdienės patirties žiemos metu, sniego stebėjimo lauke ir noro jį tyrinėti. Vaikai eksperimentavo, stebėjo medžiagų būsenų kaitą, tyrinėjo priežasties pasekmės ryšius, jungdami pažinimą, kūrybą ir žaidimą. STEAM veikla buvo integruota į kasdienę grupės rutiną, atsižvelgiant į vaikų amžių, interesus ir oro sąlygas.

Tikslas

Tyrinėjant sniegą ir ledą, stebėti jų savybes bei pokyčius šiltoje aplinkoje, skatinti vaikų smalsumą, kalbinę raišką ir pažinimą.

Priemonės

Tyrinėjimų stalas, sniegas, vienkartinės stiklinės, šaukštai, pipetės, teptukai, dažai, vanduo, pirštinės, šiltas tekančio vandens šaltinis, dirbtinio sniego gaminimo priemonės (soda, putos).

Veiklos eiga

Vaikai prie tyrinėjimo stalo tyrinėjo sniegą: pildė juo stiklines, lietė šaukštais ir pirštais, pastebėjo, kad sniegas yra šaltas, įvardino, jog reikia pirštinių. Pripildę stiklines sniegu, jas palikome ant palangės prieš saulės spindulius. Po muzikinio užsiėmimo vaikai sugrįžę pastebėjo, kad sniego stiklinėse nebeliko, įvardino, kad stiklinėje atsirado ledas ir vanduo, o stiklinė liko šalta. Dalis vaikų padarė išvadą, kad sniegas tirpsta, kai būna šilta. Siekiant patvirtinti vaikų iškeltą hipotezę, atlikome dar vieną eksperimentą, sniego gabalus laikėme po tekančia šilto vandens srove ir stebėjome, kaip jie tirpsta. Ištirpus lauko sniegui, vandenyje pastebėjome medžio šakelę, juokaudami pavadinome ją „Olaf’o ranka“.

Vėliau vaikai žaidė su sniegu: jį dažė, naudojo teptukus ir pipetes, lavino smulkiąją motoriką, stebėjo spalvų maišymąsi. Esant stipriam šaltukui lauke, veiklą tęsėme grupėje, pasigaminome dirbtinį sniegą ir žaidėme su juo.

Rezultatas
Vaikai aktyviai įsitraukė į veiklą, patyrė daug džiugių emocijų, tyrinėdami sniegą ir ledą suprato, kad šiluma keičia jų būseną. Veikla paskatino vaikus stebėti, kelti hipotezes ir jas tikrinti.

Ar galima pasigaminti ledus lauke ant sniego?

Vaikų grupė, amžius: „Saulės zuikučiai“ grupė, 5–6 metų vaikai

Mokytojos: Nida Šaparnienė, Anelė Čirūnaitė-Bruzgė

Kontekstas. Žiemos metu su vaikais daug laiko praleidžiame lauke, tyrinėdami sniegą, ledą ir šaltį. Pastebėjus vaikų susidomėjimą sniego savybėmis ir eksperimentais lauke, kilo idėja išbandyti gaminti ledus ant sniego. Tai suteikė galimybę vaikams praktiškai patirti, kaip šaltis veikia skysčius, kaip keičiasi medžiagų būsenos ir kaip gamtos reiškiniai gali būti panaudojami kasdienėms veikloms.

Tikslas. Tyrinėti, kaip skysčiai tirštėja ir stingsta šaltyje.

Priemonės: metaliniai dubenys, plakikliai, pienas, grietinėlė, cukraus pudra, braškės, vanilinis cukrus, matavimo indai, svarstyklės, pabarstukai, sniegas, braškinis pienas.

Veiklos eiga. Su vaikais pradėjome veiklą aptardami, kas nutinka skysčiui, kai jis atšąla, ir iš ko paprastai gaminami ledai. Vaikai dalijosi savo patirtimis, spėliojo, kokių sąlygų reikia, kad skystis virstų tiršta, šalta mase. Tuomet suplanavome atlikti eksperimentą ir pasigaminti naminių ledų. Susiradome receptus ir į tris metalinius dubenis pamatavę pieną, grietinėlę, pasvėrę cukraus pudrą viską sumaišėme. Tada į pirmą indą įbėrėme du šaukštelius vanilinio cukraus, į antrą  šilauogių sirupo šlakelį, į trečiąjį  braškinio pieno. Viską išmaišėme. Ant sniego pastatėme dubenį ir pasukioję padarėme duobutę į kurią pripylėme smulkios druskos, kad geriau laikytųsi šaltis. Masę maišėme ir stebėjome, kaip ji pamažu tirštėja. aptarėme, kodėl šaltis veikia skystį, kaip keičiasi temperatūra ir kokie pokyčiai matomi ledų masėje. Kai ledų masė sutirštėjo, vaikai paragavo trijų skonių savo pagamintų ledų. Aptarėme, kas pavyko, kas nustebino, kokius pokyčius jie pastebėjo eksperimento metu ir kokias išvadas gali padaryti apie šaltį ir medžiagų kitimą.

Rezultatas. Vaikai praktiškai patyrė, kaip šaltis veikia skysčius ir kaip vyksta medžiagų būsenų kitimas. Jie aktyviai įsitraukė į eksperimentą, bendradarbiavo, tyrinėjo, stebėjo pokyčius ir patyrė daug teigiamų emocijų. 

 

 

Kristalo auginimas

Ikimokyklinio ugdymo grupė „Kiškučiai”, 5 metų vaikai

Grupės mokytoja (-os) Kristina Balčienė

Kontekstas
Tyrinėjimo ir patyriminio ugdymo veikla, skirta supažindinti vaikus su gamtos reiškiniais, skatinti smalsumą, stebėjimą per praktinį eksperimentą.

Tikslas
Ugdyti vaikų pažinimo kompetenciją, supažindinant su kristalų susidarymu, skatinant tyrinėjimą, kūrybiškumą ir elementarių matematinių įgūdžių taikymą.

Priemonės

• Šiltas vanduo
• Druska
• Skaidrus indelis
• Šaukštelis
• Siūlas

Veiklos eiga

1. Įvadinė dalis
   Mokytoja su vaikais aptaria, kas yra kristalai, parodo paveikslėlius ar pavyzdžius (druskos, sniego kristalus). Vaikai dalijasi savo patirtimi, kur galėjo matyti kristalus.
2. Hipotezės kėlimas
   Vaikai spėja, kas nutiks į vandenį įbėrus druskos, ar kristalai atsiras iš karto, ar po kurio laiko.
3. Eksperimento atlikimas
   Vaikai pila šiltą vandenį į indelius, skaičiuoja šaukštelius druskos, maišo, kol medžiaga ištirpsta. Į indelį įdedamas siūlas.
4. Stebėjimas
   Indeliai pastatomi saugioje vietoje. Vaikai kasdien stebi pokyčius, aptaria, kas pasikeitė, lygina kristalų dydį, spalvą, formą.
5. Refleksija
   Mokytoja skatina vaikus įvardyti, ką pastebėjo, kas nustebino, ar jų spėjimai pasitvirtino.

Rezultatas

Vaikai užaugina kristalus, suvokia, kad procesams reikia laiko, mokosi stebėti pokyčius, daryti paprastas išvadas ir džiaugtis savo atradimais.