2023 m. gegužės 30 d., antradienis
2023 m. gegužės 22 d., pirmadienis
„KAIP IR KUO MARGINO KIAUŠINIUS ANKSČIAU?“
Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupės 5-6 metų vaikai.
Ikimokyklinio ugdymo
mokytoja Nijolė Skukauskienė.
Margutis nuo seno laikomas gyvybės, derlingo pavasario ir sočių metų
simbolis. Senovėje margučių spalvos turėjo ypatingą prasmę. Kiaušinius dailiai
išmargindavo natūraliomis priemonėmis.
Prieš Velykas kalbant apie kiaušinių marginimą vaikams iškilo klausimas
„Kaip anksčiau žmonės margino kiaušinius?“. Toma
papasakojo vaikams kaip namuose su visa šeima margino kiaušinius žolelėmis. Kalbėjomės,
diskutavome, aiškinomės, ieškojome natūralių dažymo priemonių.
Priemonės - kietai virti
balti kiaušiniai, 3 stiklainiai 0,5 litro, arbatinukas su vandeniu, svogūnų
lukštai, špinatai, ciberžolė. bičių vaškas, indelis (kurį būtų galima nuolat
kaitinti ant silpnos ugnies) žvakės, į medinį kotelį įtvirtinta metalinė
adatėlė su galvute.
Eiga. Į vieną pusės litro stiklainį dėjome geltonojo svogūno lukštų, į kitą
- ciberžoles, į trečią - špinatus. Kiekviename stiklainyje esančias žoleles
užplikėme karštu vandeniu, sudėjome baltus virtus kiaušinius. Sekančią dieną
patikrinome kokią spalvą kiaušiniai įgavo. Kiaušinis įdėtas į svogūnų lukštus nusidažė
tamsiai oranžine spalva, į ciberžoles - geltona. O kiaušiniai įdėti į špinatus,
atrodė labiau purvini negu kad žalsvi. Kiaušinių marginimą vašku išbandėme
dalyvaudami edukacinėje veikloje. Indelyje uždėtame ant mažytės ugnies ištirpinome
bičių vašką ir laikėme jį, kad neatvėstų. Smeigtuko galvutę mirkėme
ištirpintame vaške ir taškavome ant kietai išvirto kiaušinio. Kai vaškas
sustingo, kiaušinį dėjome į pasirinktos spalvos dažus. Išėmę vašką nugramdėme.
Priėjome
išvados:
·
natūraliai dažyti margučiai ne
visada būna tokios spalvos kaip tikėjomės, bet visada tikrai gražūs;
·
kiaušinis įdėtas į stiklainį su špinatais
nenusidažė tikriausiai dėl to, kad mažai įdėjome špinatų lapų;
·
marginant kiaušinius vašku reikia daugiau
laiko ir taškuoti reikia greitai, kol vaškas nesustingo.
2023 m. sausio 23 d., pirmadienis
KIEK VANDENS LAŠELIŲ TELPA ANT MONETOS?
PU „Saulės zuikučių“ grupė, 6 metų vaikai
PU mokytoja Nida Šaparnienė
Tyrinėjant vandens būsenas ir savybes su vaikais išsikėlėme sau klausimą – kiek vandens lašelių galėtų tilpti ant euro cento monetos. Elijus teigė, kad gal 10 tilps, Rugilė manė, gal 20 lašų galėtų tilpti. Internete suradome informacijos, kad ant vieno cento monetos yra pavykę užlašinti net 50 lašų. Kilo diskusija, jei kažkam pavyko tiek daug lašinti, tai kodėl gi nepabandžius ir mums!
Iškėlėme hipotezę, kad ant monetos galėtume užlašinti daugiau nei 20 lašų vandens.
Hipotezei patikrinti pipetėmis lašinome ant monetos vandens lašiukus, juos skaičiavome ir žymėjome tyrimo lapuose. Bandymą, kartojome keletą kartų, kad gautas rezultatas būtų patikrintas. Po bandymo kaip dera tikram tyrimui braižėme diagramą ir surašėme gautus rezultatus. Juos palyginome ir skirtingomis spalvomis pažymėjome, kam pavyko daugiausiai sutalpinti lašiukų, o kam mažiausiai.
Išvada. Hipotezė pasitvirtino, nes ant monetos pavyko Rugilei užlašinti, net 29 lašiukus. Vaikai pastebėjo, kad lašinant vandenį ant monetos susidarė vandens kalnas, kuris veikia kaip didinimo stiklas, nes padidino skaičių.
2023 m. sausio 16 d., pirmadienis
KAIP SUKONSTRUOTI AUKŠTĄ PASTATĄ, KAD JIS NENUGRIŪTŲ?
Grupė PU „Saulės zuikučiai“, 5-6 m.
PU
mokytoja Nida Šaparnienė
Minint
Sausio 13 su vaikais vyko pokalbiai apie 1991 įvykius Lietuvoje. Klausėme kaip
žmonės saugojo ir ginė įvairius pastatus Vilniuje, stebėjome gražiausius
Nepriklausomos Lietuvos vaizdus, kurių metu vaikai atkreipė dėmesį į Televizijos
bokštą. Kilo diskusija apie jo aukštį, dydį, kas projektavo pastatą, kas jį
pastatė, kaip jis nenugriūna toks aukštas ir plonas.
Problema. Paaiškėjo,
kad Vilniuje yra buvę dauguma vaikų, tačiau Televizijos bokšto tikrovėje nėra
matę. Diskutuojant pokalbis pakrypo, kad tokį bokštą mes galime pabandyti
pastatyti grupėje. Tik kaip padaryti, kad jis stovėtų ir nenugriūtų, bent 1 minutę.
Eiga. Bendradarbiaudami
komandose ir padėdami vienas kitam planšetėse tyrinėjome kaip atrodo Televizijos
bokštas iš arti, iš kokių dalių jis sujungtas. Nusibraižėme brėžinius,
skaičiavome aukštus, juos pažymėjome sutartiniais ženklais. Statybai vieni
rinkosi ir suko popieriaus lakštus, juos sutvirtino su lipnia plėvele ir
klijais. Kiti konstravo iš popierinių rankšluosčių, tualetinio popieriaus
ritinėlių. Prireikė ir popierinių lėkščių. Taip grupėje iškilo net keturi televizijos
bokštai su gynybinėmis sienomis ir Lietuvos trispalvėmis.
Išvada.
Vaikai įsitikino, kad norint pastatyti aukščiausią bokštą, reikia padaryti
tvirtą pagrindą, dedant nuo didesnių detalių iki mažesnių, ir mažiausių. Bokšto
aukštis nepriklauso tik nuo detalių skaičiaus. Garsiai svarstydami, kaip
sužinoti statinių aukštį, visus bokštus dėjo vieną šalia kito – nuo aukščiausio
iki žemiausio, taip sužinodami, kuri komanda pastatė aukščiausią bokštą.
Labiausiai vaikus nudžiugino tai, kad nors ir bokštai gavosi kreivi, tačiau
nenugriuvo nei vienas.
2023 m. sausio 12 d., ketvirtadienis
„Kaip pasigaminti mašiną?“
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja: Inga Čičinskienė
IU „Bitučių“ grupės 3-4 metų vaikai
Situacija. Vaikai supažindinti, kad dalyvaus renginyje „Riedėkim Rokiškio ritmu 2022“. „Auklėtoja, aš neturiu paspirtuko, tai aš negalėsiu dalyvauti šventėje?- paklausė Liepa“. Nutarėme išsiaiškinti, ką galime padaryti, kad vaikai, kurie neturi paspirtukų, dviračių, ar nemoka jais važiuoti, galėtų dalyvauti šventėje.
Tikslas. Naudojant įvairaus dydžio dėžes, antrines žaliavas sukonstruoti mašinas.
Priemonės. Įvairaus dydžio kartoninės dėžės, kompaktiniai diskai, siūlai, mediniai iešmeliai, lipni, juosta, karšti klijai.
Veiklos:
Video medžiagos peržiūra ir analizavimas – kokiomis transporto priemonėmis vaikai atvyksta į šventę. (Praėjusių metų renginių video medžiagos peržiūra). Kaip galima pasigaminti mašiną iš antrinių žaliavų.
Priemonių aptarimas (Kokių dėžių reikia ir kur jas gauti, kokius daryti ratus ir langus, kaip mašinos judės ir ko tam reikia).
Darbo eiga:
Pasiekimų vertinimas. Kurdami ir konstruodami vaikai tyrinėjo, aiškinosi ko reikia norint sukurti mašiną ir kaip galima susijunti atskiras detales, lygino mašinas pagal dydį, aiškinosi, kokia ir kodėl turi būti ratų forma, matavo ratų dydį ir aiškinosi, kuri mašina gali judėti greičiau. Visos kūrybinės veiklos ugdė vaikų matematinį mąstymą, išradingumą ir kūrybiškumą, mokėjimą užbaigti pradėtą darbą ir juo džiaugtis, bendravimą ir bendradarbiavimą su bendraamžiais bei suaugusiais.
Vaikų mintys:
· Nojus- „Mašina iš dėžės? Bus įdomi“
· Liepa- „Mašina tikrai galės važiuoti su siūlu?“ (klausė, rišdama siūlą, mašinos tempimui).
· Hektoras- „Galima piešti ant mašinos?“ (klausė, piešdamas ratus).
· Gabrielius- „Buvo sunku. Labai pavargom“ (atsakė, grįžęs iš šventės)