2021 m. sausio 15 d., penktadienis

,,Emocijų veidrodis “

 Ikimokyklinio ugdymo ,,Kiškučių“ grupės vaikai (4-5 metai).

Auklėtojos: Daiva Šarkauskienė ir Meilutė Kvedaravičienė

Vieną rytą auklėtoja pastebėjo, jog viena mergaitė linksma ir smagi, atėjusi į darželį, vėliau nuliūdo. Paklausus, kas atsitiko, ji atsakė: ,,Man užėjo liūdesys“.

Įprastose situacijose keturmečiai vaikai geba atpažinti  ir pavadinti savo jausmus.

 Pakvietėme vaikus, tyrinėti savo kūno pokyčius, veikiant skirtingoms emocijoms.

Tikslas- skatinti vaikus tyrinėti ir pažinti savo ,,kūno kalbą“, išgyvenant įvairias emocijas.

Veikla ,,Emocijų lėkštutės“.

Priemonės: vienkartinės lėkštės, ledų pagaliukai.

Vaikai veikdami su šiomis priemonėmis, įsitikino, kad skirtingos emocijos atpažįstamos iš veido mimikos, balso intonacijos, kūno pozos: pakeltų ar surauktų antakių, nuleistų pečių, primerktų akių. Pasitelkę smėlio laikrodį, vaikai stebėjo, kiek laiko galima ,,išlaikyti“ vieną ar kitą emociją.

Gabija: ,,Labai sunku ilgai būti susiraukus-paskausta kakta.“

Akvilė: ,,Aš nežinau, kodėl man rieda ašarytės“.

Veikla: ,,Žaibo greitis“

Priemonės: veido kontūras ir veido dalys iš linoleumo.

Vaikų veikla.  Vaikai ant veido maketo sukinėdami lūpas ir antakius, įsitikino, kad nuotaiką galima pakeisti ,,žaibo greičiu“. Aplikacija ,,Skirtinga mano nuotaika“ .

Mingailė: ,,Man tai būna ,,biški“ liūdna, paskui būna ,,biški“ gerai.“

Adas: ,,Kai man linksma aš šokinėju“.

Išvada: Stebėdami save ir draugus vaikai atpažino emocijas, suprato, kad per dieną juos aplanko daug skirtingų emocijų (nuotaikų).

Pasiūlymai veikloms: ,,Emocijų konservai“. Nuotaikų piešimas ant sniego. Emocijų lėlės.



 

 

Kodavimo veikla ,,Žingsnis po žingsnio“

 Ikimokyklinio ugdymo ,,Kiškučių“ grupės vaikai (4-5 metai).

Auklėtojos: Daiva Šarkauskienė ir Meilutė Kvedaravičienė

Tikslas- supažindinti vaikus su kalbos kodavimo procesu, jį panaudoti žaidžiant matematinius žaidimus.

,,Kiškučių“ grupės vaikai eidami į prausyklą žingsniuoja vingiuota raidžių gyvatėle.

Auklėtoja klausia:

-Gal galime rasti kitokių būdų keliauti?

Vaikai išsakė savo įžvalgas: galime eiti tiesiai, atgal, į šoną (šalį),žemyn galva su rankomis, atbulomis. Taip patys vaikai padarė išvadą, kad galima keliauti kryptingai, įvairiomis kryptimis.

Auklėtojos supažindino vaikus su žingsnių kodavimo sistema.

 Pirmiausia, vaikai pabandė keliauti su medinėmis sagutėmis,  nuo paveikslėlio iki paveikslėlio, popieriaus lape. Klausydami žodinių nurodymų, jie savo sagutes ,,vedė“ nurodyta kryptimi: pirmyn, atgal, kairėn, dešinėn-skaičiuodami žingsnelius.

 Įtvirtinę šias žinias, vaikai ėmėsi sudėtingesnės veiklos-žaidė su išmaniosiomis bitutėmis Bee-Bot. Išmatavę, pamatė, kad bitutė nuo vieno paveikslėlio centro iki kito paveikslėlio centro, kiekvienu savo žingsniu nukeliauja lygiai 15 cm. atstumą, bei gali pasisukti kampu. Bitutė, atlikusi užduotį,  informuoja šviesos ir garso signalu. Vaikams patiko ,,kurti‘ bitutės keliones. Stebėdami draugus, vaikai įsitikino, kad bitutei pasiekti tikslą, yra įvairių (keletas) kelių.

Vaikų kalba:

-Eiti galima tiesiai, paskui pasisukti ir vėl eiti tiesiai ir vėl pasisukti (Gabija).

-Jei nori nueiti į mišką reikia žiūrėti į žemėlapį -ten nubraižytas kelias. (Akvilė)

-Kai žaidžiam su“ bitute“ reikia skaičiuoti žingsnius, taip gali nueiti, ten kur nori. (Mingailė)


 

2021 m. sausio 8 d., penktadienis

STEAM veikla „Kvepiančios Nykštukų Kalėdos“

Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupės vaikai (3 m.) Auklėtojos Nijolė Skukauskienė ir Edita Miškūnienė 

Laukdami Kalėdų puošiame grupę. Vaikai atnešė namuose keptų sausainių. Atidarius dėžutes su sausainiais, po grupę pasklido cinamono, vanilės bei gvazdikėlių kvapas. Markas giliai įkvėpęs pajuto tą svaiginantį aromatą ir susižavėjęs pasakė, jog „man patinka, kad taip kvepia“. Ada pastebėjo, kad „sausainiai rudi, aš mėgstu spalvotus“. Pradėjome svarstyti ir tartis kaip galėtumėme nuspalvinti sausainius. Radvilas T. pasiūlė, jog sausainius „reikia nudažyti“. „Dažais“ ir kitomis reikalingomis priemonėmis pasirūpino auklėtojos ir kitą dieną kibom į darbą.

Priemonės: sausainiai (iškepti namuose su tėveliais), kiaušinių baltymai, cukraus pudra, citrinos rūgštelė, maistiniai dažai, apelsinai, pabarstukai, indai (dubenėliai, šaukštai, peilis), rankinis plaktuvas, daržovių džiovyklė, konditeriniai švirkštai, dantų krapštukai.  

Vaikai mušė kiaušinio lukštus, atskyrė baltymus nuo trinių, semdami cukraus pudrą, skaičiavo kiek šaukštų įbėrė, su šaukšteliu bėrė citrinos rūgštelę. Visus ingredientus plakė rankiniu plaktuvu. Gautą masę padalino į keturis dubenėlius. Į kiekvieną stengėsi įlašinti po tris lašus skirtingos spalvos maistinių dažų. Maišydami stebėjo kaip keičiasi masės spalva. Gautu glajumi, naudodami konditerinius švirkštus ir dantų krapštukus, vaikai puošė sausainius, piešdami įvairius raštus. Keli vaikai glajų ant sausainių nutarė tepti teptuku, o ant viršaus bėrė pabarstukus. Sausainiai papuošti. Stebėdamas visus „nudažytus“ sausainius lėkštėje, Adas paklausė:

          O juos galima valgyti?

          Jie dar šlapi. Negalima valgyti, – paaiškino Toma.

          O kai bus nešlapi, galėsim valgyti? – Susirūpino Radvilas T.

Kitą dieną vaikai pastebėjo, kad sausainiai sausi ir pirštukų glajus jau netepa.

          Sausainiai nudžiuvo. – Padarė išvadą Kornelija.

Puošniais ir kvapniais sausainiais norėjome pasidžiaugti ilgiau ir visi džiaugsmingai sutikome jais papuošti eglutę.

Sekančią dieną vaikai po egle rado apelsinų maišelį ir laiškelį, kuriame buvo siūloma apelsinus suvalgyti arba jais papuošti eglutę. Reikėjo išspręsti problemą. Vaikai balsuodami kėlė rankas ir suskaičiavo, kad du vaikai pakėlė ranką, norėdami suvalgyti apelsinus, o daug vaikų pakėlė rankas, norėdami papuošti eglutę. Taigi, priimtas sprendimas – apelsinais puošti eglutę. Vaikai nuplovė apelsinus, juos nusausino ir auklėtojų padedami pjaustė skiltelėmis. Storai atpjautas skilteles, vaikai dėjo ant vieno daržovių džiovintuvo padėklo, o plonai atpjautas skilteles – ant kito. Atsakingai padėklus vaikai sudėjo į džiovintuvą ir  kantriai laukė kol apelsinai išdžius.  Išėmus iš džiovintuvo apelsinų skilteles, visi pastebėjo, kad jos pasikeitė:

          Jie suvyto. – Pastebėjo Toma.

          Kieta. – Nusprendė Markas, pabandęs atsikąsti džiovinto apelsino.

          Jiems buvo karšta. – visiems paaiškino Dorotėja.

Aplankius darželį Trims Karaliams ir virtualiai su jais pabendravus, vaikai nupuošė grupės eglutę. Nukabindami džiovintus apelsinus ir dekoruotus sausainius vaikai tarpusavyje kalbėjosi. Karina susirūpinusi paklausė:

        Sausainiai ant eglės sugedo?

        Čia žaisliukai-sausainiai. – Padarė išvadą Markas.


 

2020 m. gruodžio 22 d., antradienis

STEAM veiklos ,, LIETAUS IR VĖJO IŠDAIGOS”

 Ikimokyklinio ugdymo ,,Lašiukų” grupės vaikai ( 4 – 5m.)

Auklėtojos: Karolina Kepenytė-Ragauskienė ir Viktorija Liachovičiūtė

Prasidėjus rudeniui, vaikai vis dažniau jaučia kaip vėjas glosto veidus, girdi kaip lyja lietus. Milanai pasakius, kad norėtų būti vėju ir nupūsti visus rudens lapus, nusprendėme parodyti kiek daug jam reikia jėgos. Į peršviečiamus maišelius, sudėję tampomo popieriaus likučius, kiekvienas su savo šiaudeliu bandė tiek pripūsti oro, kad sukėlus vėją, pavyktų pakelti kuo daugiau popieriaus gabaliukų. Vaikai suprato, kad iš pirmo žvilgsnio paprastas darbas tiesiog pūsti, nėra toks lengvas, jam reikia daug jėgos ir ištvermės. Pamatė, kad net pati mažiausia skiautelė gali būti labai sunki. Šis vaikų sukeltas vėjas buvo trumpas, laikinas, jie panoro ir namuose tėveliams sukelti tikrą viesulą. Pasiėmę tuoletinio popieriaus ritinėlius ir klijus, vaikai puošė ilgomis tampomo popieriaus juostomis. Po šio darbo vaikai kalbėjo: ,,Ksenija, tavo vėjo gūsis ilgiausias” – Simo pastebėjimas, ,,Patricija, smarkiai pūsk! “ – ragino Kotryna, ,,Pažiūrėkit, kokie dideli Gabrieliaus žandai” – kvietė Adomas.

,,Lietaus taip lengvai nepadarytum…” – tarsi iššūkį iškėlė Goda. Su vaikais pasiėmę mėlynus  maistinius dažus, skutimosi putas, stiklainį su vandeniu ir šlakeliu aliejaus, norėjome pažiūrėti kaip iš debesies krenta vandens lašai. Šis eksperimentas vaikams paliko patį didžiausią įspūdį: ,,Tokias putas naudoja ir mano tėtis, bet iš jo lietus nelija…” - pasakė Adomas, ,,Reikia mėlynų dažų” – paaiškino Kamilė. Po šio eksperimento vaikai patys darė savo debesėlius su lietaus lašais. Ant savo iškirpto debesėlio, klijavo pasidarytus vatos rutuliukus ir puošė mėlynais lašiukais. Vaikai skaičiavo kiek lašiukų užkllijavo, lietė ir džiaugėsi kokie švelnūs jų debesėliai. 




 

2020 m. lapkričio 27 d., penktadienis

„Kaip išsikepti duonutę?“

Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupė vaikai (3 m.)

Auklėtoja Nijolė Skukauskienė

Visą savaitę su vaikais kalbėjomės apie duoną; kiek daug darbų reikia nudirbti, kol ji patenka ant mūsų stalo. Vaikai pasakojo, kaip mamos maišo blynų tešlą, kokius ingredientus deda. Pokalbio metu išsiaiškinome, kad mamos namuose nekepa duonos, vaikai nežino kokių produktų reikia jai iškepti. Jiems iškilo klausimas, kaip kepama duoną, ką gi deda į tešlą. Kadangi visas duonos kepimo procesas užtrunka nemažai laiko ir tam reikalingos tam tikros priemonės, nutarėme su vaikais susiminkyti žaislinę tešlą ir „išsikepti“ duonutės žaidimams.

Priemonės: svarstyklės, šaukštai, dubenėliai, puodelis, miltai, druska, vanduo, klijai.    

Vaikai svėrė miltus ir druską, tirpino vandenyje klijus, maišė visas sudedamas dalis. Minkė tešlą, darė įvairius duonos gaminius: duoną, batoną, picos paplotėlius. Savo gaminius džiovinome kelias dienas, po to vaikai juos dažė, o vėliau su jais žaidė, svėrė.

Vaikai padarė išvadą:

·         kad miltus su druska maišyti buvo lengviau nei kai į juos įpylėme vandenį.

·         „duonytė“ džiūvo ilgiau už „picos paplotėlį“, nes ji storesnė.

 


 

2020 m. spalio 30 d., penktadienis

Prinokę pomidorai

 PU „Saulės zuikučių" grupės vaikai, 5-6 metai

Auklėtoja Kristina Gasiūnienė

Priešmokyklinio amžiaus grupių vaikai yra atsakingi už darže esančio šiltnamio priežiūra. Visą vasarą priešmokyklinukai rūpinosi ten augančiais pomidorais, paprikomis. Vaikai laistė, ravėjo, skynė, vaišino draugus, darbuotojus. Darželio ugdytiniai džiaugėsi puikiai užderėjusiu pomidorų derliumi. Orams atvėsus reikėjo šiltnamį sutvarkyti ir paruošti žiemai. Darbų buvo daug: nuskinti visus pomidorus, išrauti pomidorų stiebus, išvežti į kompostą, supurenti žemę. Pasiraitoję rankoves vaikai darbus atliko.

Problema: nemažai pomidorų buvo dar žalių ir svarstėme ką su jais daryti

Vaikų mintys:

Kipras: galim suvalgyti žalius.

Aronas: jie jau negeri ir reikia išmesti.

Klausimas: Ar gali prinokti nuskintas pomidoras?

Tikslas: prinokinti nuskintus žalius pomidorus.

Išsiaiškinome su vaikais, kaip noksta pomidorai (informacijos paieška internete). Vaikai nuskintus pomidorus suko į laikraščių skiautes ir dėjo į kartoninę dėžę. Kas tris-keturias dienas vaikai tikrino pomidorų dėžę ir nustebę džiaugėsi, kad pomidorai sirpsta, dar kitaip vadinasi - „sensta“. Prisirpusius pomidorus gardžiai suvalgėme.

Atsakymas: Taip. Dauguma pomidorų prinoko. 



 

 

2020 m. spalio 13 d., antradienis

STEAM projektas „Vanduo - gyvybės ir sveikatos šaltinis“

 Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupės vaikai (5 m.).

Auklėtoja Inga Čičinskienė.

 Ugdymo metu, kalbėdami tema „Augu sveikas“, nagrinėjome „Maisto piramidę“. Keletui vaikų kilo klausimas, o kodėl piramidės apačioje tiek daug stiklinių? Išsiaiškinus, kodėl ten stiklinės ir kas jose yra, kilo mintis su vaikais kalbėti tema „Vanduo - gyvybės ir sveikatos šaltinis“.

Vaikai sužinojo, kokia yra vandens reikšmė sveikatai, gyvajai gamtai. Diskutavo, kad augančiam vaikui vanduo reikalingas kaip oras ir maistas. Nagrinėjo, kokie organizmo pokyčiai ir požymiai parodo, kad žmogui trūksta vandens. Sužino, kad vanduo būtinas visai gamtai. Aiškinosi, kas nutiktų gyvajai gamtai, jei vandens neliktų. Diskutavo apie vandens taršą. Aiškinosi apie vandens teikiamą energiją. Eksperimentavo, tyrinėjo ir žaidė. Ugdėsi vertybines nuostatas, skatinančias tausoti vandenį.

                     Vykome į virtualią kelionę prie šaltinio, prie kurio su šeima lankėsi Kipras. Jis pasidalino įspūdžiais.    

Lopšelio-darželio dietistė Agafija Kartenienė vedė edukacinį užsiėmimą „Geriu vandenį- esu sveikas ir stiprus“. Užsiėmimo metu, vaikai sužinojo vandens svarbą žmogaus organizmui, tyrinėjo ir susipažino su vandens savybėmis: spalva, kvapu, skoniu. Ragavo vandens su įvairiais vaisiais. Diskutavo, kodėl skiriasi skoniai. Plojimais išrinko skaniausią vandenį. Nugalėjo vanduo su braškėmis.


                     Ragavo vandenį iš čiaupo, šulinio, pirktą parduotuvėje. Tyrinėjo ar skiriasi skonis, kvapas ir spalva. Bandė išskirti, kuris vanduo yra skaniausias. 

    
             Vandens buteliuose vaikai pastebėjo oro burbuliukus. Kilo klausimas ar vanduo yra švarus? Teko ieškoti informacijos apie chemijos inžineriją.  Atlikome eksperimentą „Vandens valymas“.

Eksperimentas „Vandens valymas“.

Tikslas: Išsiaiškinti, ar galima išvalyti vandenį? 

Priemonės: 2 stiklinės su nešvariu vandeniu iš kiemo balų,

                     2 tuščios stiklinės,

                     1 nedidelė dėžutė,

                     medicininės marlės skiautės.  

Išvada. Vanduo ima gertis per audinį. Nešvarumai lieka pirmoje stiklinėje. Į antrą stiklinę laša švarus vanduo. 

 


                 Viltės pastebėjimas: atsigėrę vandens, mes turime energijos. Galime žaisti, judėti, dirbti. Ar tik žmogui vanduo duoda energijos?

   Pasitelkdami inžinerines žinias ir gebėjimus sukonstravome vandens ratą ir atlikome eksperimentą.  

Eksperimentas „Vandens rato veikla“

Tikslas: Išsiaiškinti, ar vanduo energijos gali suteikti tik žmogui?

Priemonės: 4 vienkartinės stiklinės,

                    2 vienkartinės lėkštės,

                    1 medinė lazdelė,

                    lipni juostelė,

                    vanduo. 

 Išvada. Eksperimento metu vaikai  konstravo vandens ratą, leido vandenį. Aiškinosi, kokią energiją turi vanduo, kaip vanduo suka ratą. 

 


Ir pabiro vaikų mintys vandens lašais...

Dominyka: „Vanduo reikalingas, kad mes išgyventume, kad galėtume viską išsiplauti.“

Goda: „Kad būtų žmogus sveikas, reikia gerti daug vandens.“

Kipras: „Vanduo reikalingas ne tik žmonėms, bet ir mašiną išplauti.“

Fausta: „ Saugok vandenį, nešiukšlink ir nespjaudyk.“

Gustas: „Man skanus grynas vandenėlis.“