Žiemos eksperimentai

 

IU mokytojos Virginija Tomaškienė, Daiva Šarkauskienė

IU “Drugelių” grupė 3-5 m. 

Kontekstas – žiema tai puikus metas skatinti vaikų smalsumą ir tyrinėjimo įgūdžius. Šiame STEAM tyrinėjime vaikai nagrinėja gamtos ir chemijos reiškinius: eksperimentuoja su sniegu, stebi jį per mikroskopą, tyrinėja spalvotą ledą bei atlieka įvairias chemines reakcijas. Veikla sujungia mokslą su žaidimu, skatina stebėjimą, eksperimentavimą ir kūrybiškumą.

Tikslas – skatinti vaikų smalsumą ir tyrinėjimo įgūdžius, stebint fizinius ir cheminius reiškinius bei lavinant rankų koordinaciją, kūrybiškumą ir problemų sprendimo gebėjimus.

Priemonės: darželio kieme surinktas sniegas, vanduo, actas, soda, maistiniai dažai, druska, indeliai, šaukštai, pipetės, padėklai, padidinimo stiklas ir mikroskopas.

Veiklos eiga. Vaikai domėjosi, ar sniegas gali būti švarus. Darželio teritorijoje jie rinko sniegą iš skirtingų vietų ir dėjo jį į stiklainius, o grupėje stebėjo, kaip sniegas tirpsta. Vaikų tikslas buvo pamatyti, kad ištirpus sniegui susidaro vanduo, kuriame galima rasti smulkių šiukšlių. Pabandę pažvelgti į sniegą per didinimo stiklą, jie pastebėjo tik dalį detalių, todėl tyrinėjimui pasitelkė mikroskopą, kur norėjo įžiūrėti mikrobus. Šis stebėjimas skatino diskusijas apie aplinkos švarą, vandens taršą ir mikroskopinių organizmų buvimą gamtoje.

·     Vaikai susipažino su tuo, kaip veikia ugnikalnis gamtoje. Pirmiausia mes padarėme sniego kalną ir į jo vidų įdėjome tuščią indelį – tai buvo mūsų „ugnikalnis“. Vaikai stebėjo, kas vyksta, kai į indelį pilame vandenį su dažais ir kitais ingredientais. Staiga sniegas pradėjo putoti ir iš kalno veržėsi spalvotas skystis, kuris atrodė kaip lava. Vaikai stebėjo su džiaugsmu, žiūrėjo, kaip burbuliukai kyla ir putos teka, ir sakė: „Žiūrėk, kaip jis sprogsta!“ arba „Oho, spalvos pasikeitė!“ Jie bandė keisti spalvas ir kiekį, stebėjo, kaip tai keičia putų srovę. Ši veikla padėjo vaikams suprasti, kad eksperimentuojant galima pamatyti, kas vyksta, ir atrasti naujų dalykų, skatino smalsumą, bendradarbiavimą su draugais ir dalijimąsi atradimais.

·      Pabandėme iš spalvotų ledo kubelių pastatyti pilį. Tačiau kubeliai slydo, krito ir nesilaikė vienas ant kito, buvo sunku pastatyti tvirtą sieną. Ieškodami sprendimo prisiminėme, kad žiemą takeliai barstomi druska, nes ji tirpdo ledą. Kilo klausimas – o kas nutiktų, jei pabandytume panaudoti druską statydami? Pabarstę šiek tiek druskos tarp kubelių pastebėjome, kad paviršius šiek tiek aptirpo, o po akimirkos vėl sušalo ir kubeliai tarsi „susiklijavo“. Taip mums pavyko pastatyti tvirtesnę ir aukštesnę ledo sieną.

Rezultatas:

 

·           Vaikai išmoksta stebėti gamtos reiškinius ir pastebėti pokyčius.

·           Geba tirti, lyginti ir aptarti savo pastebėjimus.

·           Supranta, kad sniegas tirpdamas virsta vandeniu ir gali turėti nešvarumų.

·           Susipažįsta su paprastais fizikiniais ir cheminiais procesais (tirpimu, šaldymu, putojimu).

·           Kūrybiškai eksperimentuoja su spalvomis, skysčiais ir sniegu.

·           Ieško sprendimų iškilusioms problemoms ir pritaiko turimas žinias praktikoje.

·           Bendradarbiauja su draugais, dalijasi idėjomis ir atradimais.

·           Įgyja praktinių STEAM įgūdžių per patyriminę veiklą.

Ugdomi pasiekimai:  

Vaikai tyrinėja artimiausią aplinką, kelia klausimus ir daro paprastas prielaidas apie sniego savybes bei vykstančius pokyčius. Stebi, lygina skirtingose vietose surinktą sniegą, pastebi skirtumus ir juos apibūdina. Eksperimentuodami supranta paprastus gamtos reiškinius, tirpimą, vandens savybes, spalvų maišymąsi. Ugdosi gebėjimą numatyti galimą rezultatą, svarstyti, kas nutiks atlikus tam tikrą veiksmą, ir aptarti gautus rezultatus. Turtina žodyną, vartoja naujas sąvokas, pasakoja apie savo pastebėjimus ir patirtį. Bendradarbiauja grupėje, dalijasi priemonėmis, laikosi susitarimų ir saugumo taisyklių. Lavėja smulkioji motorika naudojant įvairias priemones, stiprėja rankų ir akių koordinacija. Kūrybiškai eksperimentuodami su spalvomis jie patiria atradimo džiaugsmą ir stiprina pasitikėjimą savo gebėjimais.

 

 

 

Uoslė, lytėjimas, skonis ir pagalba paukšteliams

 Vaikų grupė, amžius „Katinėlių“ grupė, 2–4 metai

Mokytoja Viktorija Davolienė

Kontekstas Pažinimo, tyrinėjimo ir patyriminio ugdymo kontekstas.

Veikla kilo kalbantis su vaikais apie žiemojančius paukščius ir pagalbą jiems šaltuoju metų laiku. Siekiant ugdyti vaikų supratimą apie tvarumą jau nuo ankstyvojo amžiaus, kaip maisto atliekas galime panaudoti prasmingai, jų neišmetant, per pojūčius (uoslę, lytėjimą, skonį) ir praktinę veiklą, tyrinėjome apelsiną, jo žievelės savybes bei kūrėme lesyklėles paukščiams.

 

Tikslas

Per pojūčius ir kūrybinę STEAM veiklą ugdyti vaikų aplinkosauginį sąmoningumą, smalsumą ir smulkiąją motoriką, mokantis padėti žiemojantiems paukščiams.

 

Priemonės

Apelsinai ir jų žievelės, grūdeliai, sėklytės, saulėgrąžos, šaukšteliai, indeliai lesalui, virvelės, mediniai pagaliukai.

 

Veiklos eiga

Vaikai susipažino su apelsinais: juos uostė, lietė, ragavo, įvardijo skonį, spalvą. Nulupus apelsinus aptarėme, kad žievelių neišmesime, o panaudosime geram darbui, gaminsime lesyklėles paukšteliams. Vaikai apžiūrėjo apelsinų žieveles, tyrinėjo jų formą. Tuomet rinkosi lesalą (grūdelius, sėklytes, saulėgrąžas) ir pildė juo žieveles. Vieni pirštukais, kiti šaukšteliais, taip lavindami smulkiąją motoriką ir rankos–akies koordinaciją.

 

Rezultatas

Paruoštas lesyklėles kartu išnešėme į lauką ir pakabinome medžiuose, kad žiemą paukščiai galėtų pasimaitinti. Vaikai džiaugėsi galėdami padėti paukšteliams ir didžiavosi savo darbais, galėdami stebėti paukštelių ,,gyvenimą“ per grupės langą.

 

Kokias paslaptis slepia sušalęs vanduo?

Vaikų grupė, amžius: „Saulės zuikučiai“  (5–6 m.) ir  „Kiškučių“  (5 m.) grupių vaikai.

Mokytojos: Inga Šablinskienė, Nida Šaparnienė, Kristina Balčienė.

Kontekstas. Besiruošiant ikimokyklinukų žiemos olimpiados iškilmingam atidarymui, su vaikais muzikinių veiklų metu tyrinėjome tradicinius ir netradicinius muzikos instrumentus. Tyrinėjimų metu kilo klausimas, ar būtų įmanoma pasigaminti instrumentus iš žiemos gamtos medžiagų, ypač iš ledo. Ši idėja paskatino atlikti tyrimą ir sukurti netradicinius „ledo instrumentus“, kuriais vaikai galėtų groti olimpiados atidarymo metu.

Tikslas. Sukurti muzikinius instrumentus iš sušalusio vandens, tyrinėjant ledo savybes ir skambesį.

Uždaviniai:

1.    Skatinti vaikų smalsumą ir tyrinėjimo gebėjimus, atliekant paprastus bandymus su vandeniu ir ledu.

2.      Ugdyti matematinį mąstymą (matuojant, lyginant, sveriant).

3.      Lavinti klausą, ritmo pojūtį ir kūrybiškumą, išgaunant garsus.

4.  Sudaryti galimybes vaikams groti sukurtais „ledo instrumentais” žiemos olimpiados  atidarymo renginyje.

Priemonės: vanduo, dažai (olimpinių žiedų spalvų), pipetės, skirtingų formų šaldymo indeliai, svarstyklės, maišeliai (užsegami arba paprasti), dubenėliai, šaukšteliai.

Veiklos eiga. Su vaikais pradėjome nuo pokalbio apie žiemos olimpiadą ir jos iškilmingą atidarymą. Aptarėme, kokia muzika paprastai skamba tokiuose renginiuose, kokie instrumentai gali groti orkestre. Vaikai prisiminė tradicinius instrumentus, o muzikinių veiklų metu tyrinėjome ir netradicinius,  iš įvairių medžiagų, gamtos objektų, buities daiktų. Diskutuojant kilo klausimas: ar ledas gali skleisti garsą ir tapti muzikos instrumentu? Vaikai dalijosi spėjimais ir nutarė tai išbandyti praktiškai. Ši idėja sužadino smalsumą ir paskatino pradėti eksperimentą. Vaikai matavo vandenį pipetėmis ir pylė jį į skirtingų formų šaldymo indelius. Kiekvieną indelį nuspalvino olimpinių žiedų spalvomis, stebėjo, kaip spalva pasiskirsto vandenyje, ir lygino, kiek mililitrų telpa į skirtingas formas. Užpildytus indelius išnešėme į lauką ir palikome šalti. Kitą dieną vaikai tyrinėjo sušalusius ledo kubelius: lietė, stebėjo jų formas, lygino dydžius ir svėrė svarstyklėmis, aptardami, kodėl vieni kubeliai sunkesni, o kiti lengvesni. Tuomet vaikai sudėjo ledo kubelius į maišelius ir pastebėjo, kad judinant maišelį ledo gabaliukai skleidžia barškantį garsą. Išbandę skirtingų formų ir dydžių kubelius, klausėmės, kaip skiriasi jų skambesys.

Rezultatas. Vaikai suprato, kad iš ledo galima sukurti tikrą muzikos instrumentą, ledo barškutį. Jie patyrė džiaugsmą tyrinėdami, eksperimentuodami ir kurdami. Pasigaminę savo instrumentus, vaikai iškilmingai paskelbė Žiemos olimpiados pradžią, aktyviai dalyvaudami bendroje šventėje.

 

Žiemos menas be teptuko

Vaikų grupė, amžius „Katinėlių“ grupė, 2–4 metai

Mokytoja Viktorija Davolienė

 

Kontekstas Gamtos pažinimo (STEAM) kontekstas.

Veikla kilo prasidėjus dideliems šalčiams lauke, kai vaikai kasdien stebėjo šerkšną, ledą ir sniegą aplinkoje. Grupėje iškėliau klausimą, ar ledukus galime pasigaminti tik šaldiklyje, ar tam pakanka ir šalčio lauke. Siekiant atsakymo, buvo inicijuota STEAM veikla, leidžianti vaikams per tiesioginę patirtį tyrinėti vandens užšalimo procesą natūralioje aplinkoje. Veiklos metu vaikai ne tik eksperimentavo su vandeniu ir šalčiu, lavino smulkiąją motoriką, bet ir kūrybiškai pritaikė gamtos gėrybes. Tokia veikla tapo ilgalaike, nes vaikai gali stebėti savo sukurtus ledo paveikslėlius net ir būdami grupėje, pro langą.

 

Tikslas

Per kūrybinę STEAM veiklą be teptuko tyrinėti vandens užšalimo procesą, skatinti vaikų smalsumą, kūrybiškumą, estetinį suvokimą ir pažintinius gebėjimus.

 

Priemonės

Maistiniai indeliai, pušies šakelių spygliai, šakelės, apelsino griežinėliai, spanguolės, serbentai, pipetės, vanduo, siūlai, lauko erdvė.

 

Veiklos eiga

Vaikai rinkosi ir dėliojo gamtos gėrybes į maistinius indelius, kurdami žiemiškus paveikslėlius. Pipetėmis pylė vandenį, stebėjo, kaip jis pasklinda ir apsemia gėrybes. Kartu su mokytoja išnešė indelius į lauką ir paliko per naktį šaltyje. Kitą dieną vaikai apžiūrėjo užšalusius kūrinius, bandė juos išimti iš indelių, kabino ant medžio, kuris matomas per grupės langą, ir stebėjo, kaip kūriniai keičiasi šiltesnėmis dienos valandomis, kai pasirodydavo saulė (lašelių pėdsakai ant sniego).

 

Rezultatas
Ankstyvojo amžiaus, mišriai ugdymosi vaikų grupei stengiamės integruoti STEAM komponentus, todėl įgyvendinant šią veiklą, vaikai tyrinėjo vandens būsenų kaitą, stebėjo šalčio poveikį. Naudojo pipetes kaip įrankį vandeniui dozuoti, mokėsi jas valdyti. Planavo, kaip sudėlioti gamtos gėrybes, kad jos liktų vandenyje, sprendė, kaip išimti užšalusius paveikslėlius iš indelių ir kaip juos pakabinti ant medžio. Kūrė žiemiškus paveikslėlius be teptuko, derino formas, lietė tekstūras, lavino jutimo pojūčius. Stebėjo vandens kiekį indeliuose, lygino, kada užtenka, suprato sąvokas daug/mažai, pilna/nepilna, didelis/mažas.

 

KAIP IŠGELBĖTI PAUKŠČIO LIZDĄ NUO LIETAUS?

Vaikų grupė, amžius: „Pelėdžiukų“ grupė, 5-6 m.

Mokytojos: Inga Čičinskienė, Anelė Čirūnaitė-Bruzgė

Kontekstas: Projektinės veiklos „Gamtos reiškiniai“ metu vaikai tapo jaunaisiais išradėjais: ieškojo būdų, kaip sukonstruoti išmanią apsaugą nuo lietaus, kad mažieji  mūsų draugai neliktų sušlapę.

Tikslas: Tyrinėti gamtos reiškinių poveikį aplinkai ir, pasitelkiant matematinius matavimus bei inžinerinę kūrybą, suprojektuoti bei sukonstruoti stabilią pastogę, saugančią paukščio lizdą nuo lietaus.

Priemonės: Molis, medžių šakelės, siūlai, kartonas, plastikiniai maišeliai, dantų krapštukai, burbulinė pakavimo plėvelė, porolonas, pūsta polietileno plėvelė,  tualetinio popieriaus ritinėliai, popierius, klijai, žirklės, pieštukas, plastilinas, medžiagų atraižos, lipni juostelė, laboratorinės pipetės, vanduo.

Veiklos eiga: Išsiaiškinę, kokias bėdas sukelia didelė liūtis, kūrė „super-skėčius“ bei pastoges ir mokėsi pristatyti savo idėją taip, kad kiekvienas norėtų turėti tokį pagalbininką. Pirmiausia iš molio lipdė paukštelius- būsimų lizdelių šeimininkus. Kūrė, piešė lizdo ir pastogės planą-brėžinį. Išsiaiškinę, kaip turėtų atrodyti lizdelio apsauga nuo lietaus, ėmėsi kūrybinės statybos. Pasirinko priemones, gamino lizdelius, statė pastoges apsaugai nuo lietaus. Veiklos pabaigoje atliko „Lietaus testą“. Pipetėmis lašino vandenį ant pastoges. Jei lizdelis po apačia liko sausas – tikslas pasiektas 100%!

Rezultatas: STEAM veiklos metu vaikų įgijo patirties bei naujų įgūdžių. Gebėjo įvardinti problemą, pasiūlyti konkretų būdą jai spręsti ir jį įgyvendinti.

Ugdomi vaikų pasiekimai: 

·         Gamtamokslinis ugdymas: Vaikai suprasto priežasties ir pasekmės ryšį. Ugdėsi rūpestį gyvąja gamta.

·         Inžinerija ir technologijos: Vaikai gebėjo įvardinti problemą ir siūlyti kūrybiškus būdus jai spręsti (konstruoti pastogę, skėtį). Bandymo būdu mokėsi parinkti tinkamas priemones pagal jų savybes. Lavino rankų koordinaciją ir erdvinį mąstymą statant stabilią konstrukciją.

·         Meninis ugdymas: Kūrybiškumas- perteikė savo idėjas naudodamas skirtingas technikas (lipdymą iš molio, rišimą, dėliojimą).