2021 m. liepos 21 d., trečiadienis

KAIP MAN PASTATYTI NAMĄ

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Nida, mokytojo padėjėja Dinara

„Ežiukų“ grupės vaikai 2-2,7 m. 

Liepos mėnesį, esant aukštai oro temperatūrai, medžių pavėsyje „Ežiukų“ grupės vaikai žaidė su smėliu. Vieni "kepė tortus", kiti kasė duobes, na o Hubertas su Eva bandė su kastuvėliais supilti aukštą „namą“. Tačiau po keleto minučių pyktelėję paklausė: „Kaip pastatyti namą, jis nepasidaro!“

Pradėjome tyrinėti smėlio savybes, jį suliedami vandeniu. Vaikams buvo parodyta,  kad smėlis gali būti birus-lipnus, sausas-drėgnas, lengvas-sunkus. Iš smėlio sumaišyto su vandeniu vaikai pastatė „aukštą namą“ ir jis nesugriuvo. Dar smagiau buvo namą puošti gamtine medžiaga, žolytėmis, ir nuo vėjo ant žemės nukritusiais lapeliais.

Išvada. Paklausus vaikų, kas nutiko smėliui, kai pripylėme vandenio, Hubertas atsakė, kad smėlis sušlapo.

 


2021 m. liepos 12 d., pirmadienis

Kas skęsta, o kas plūduriuoja?

 ,,Saulės zuikučių“ grupė (5-7 metai)

IU mokytoja Viktorija Liachovičiūtė

Tikslas: skatinti vaikus domėtis ir eksperimentuoti, suvokti vaisiaus žievės savybes.

Priemonės: vanduo, stiklinis indas, apelsinas, obuolys, citrina, puodeliai, ąsotis, peilis.

 Kalbantis apie popietę prie ežero, ugdytiniai iškėlė klausimą, kodėl taip atsitinka, kad vieni daiktai plūduriuoja vandenyje, o kiti skęsta, kodėl kai plaukiame su padanga ar ,,petukais“, mes plūduriuojame vandenyje? Todėl sugalvojome atlikti bandymą, parodantį kūnų plūduriavimą. Paėmėme tris vaisius: obuolį, apelsiną ir citriną. Į stiklinį indą prisipylėme vandens ir visus vaisius dėjome į jį, stebėjome, kaip dabar „elgsis“ vaisiai. Nenulupti plūduriavo vandens paviršiuje. Vienas iš ugdytinių samprotavo: -Čia tas pats, kaip plaukti su padanga, net nardyti neišeina...

Ištraukę vaisius iš vandens juos nulupome ir su nekantrumu laukėme rezultato, kas vyks toliau. Nulupti skendo stikliniame inde ir pasinėrė po juo neiškildami į paviršių. Vaikai padarė išvadą, jog keliaujant prie ežero maudytis ir smagiai leisti laiką, privaloma turėti apsaugos priemones, tokias kaip: padanga, petukai ar ratas, nes jie neleidžia kūnui skęsti ir kelia jį į paviršių.

     ,,Saulės zuikučių“ grupės vaikai sužinojo, kad apelsino, citrinos žievelėje yra mažytės oro pūslelės, kurios kelia apelsiną į viršų (principas-pripūstas gelbėjimosi ratas), todėl neluptas – plūduriavo vandens paviršiuje. Vaikai sužinojo kūnų plūduriavimo sąlygas, suprato, kad kūnas gali skęsti, plūduriuoti paniręs arba kilti į paviršių, dalinosi bandymo įspūdžiais, taip pat sumąstė ir įgyvendino smagią idėją – nuluptus vaisius susipjaustė ir pasigamino skanų, gaivinantį vasarišką gėrimą.

 



Ledas ir jo savybės

,,Saulės zuikučių“ grupė (5-7 metai)

IU mokytoja Viktorija Liachovičiūtė
 Tikslas: skatinti vaikus tyrinėti ir eksperimentuoti, bandyti, stebėti ir atrasti ledo savybes.
Priemonės: vanduo, dažai, ledukų formelės, pipetės, teptukai, staltiesės.

Karštomis vasaros dienomis, vaikai dažnai pagalvoja apie laiką prie ežero, vandenį, jo pramogas. Priešmokyklinės grupės ugdytiniai, peržiūrėję vaizdo medžiagą, kaip atsiranda ledas, vanduo ir garai, susidomėjo ir išreiškė norą, patiems pasigaminti ledą. Saulėtą popietę, bendradarbiaudami supilstė vandenį į formeles, paliko jį šaldymo kameroje ir nekantraudami laukė, kada vanduo pavirs ledu. Susitingęs vanduo sukėlė daug džiugių emocijų, ypač karštuoju metų laiku. ,,Saulės zuikučiai“ turėjo atlikti užduotį: sumaišyti ir eksperimentuojant pasigaminti vandeninių dažų, kuriais dažė jau sušalusio vandens gabalėlius. Stebėjo, kaip ledas ištirpęs virsta spalvotu vandeniu ir maišydami kūrė įvairias spalvas. Vaikai turėjo galimybę pajausti, kurti, stebėti bei džiaugtis bendru rezultatu.

Po eksperimento vaikai samprotavo:

Milana: -Pažiūrėkit, ledas bėga spalvomis!

Kotryna: -Ai, koks šaltas ir slidus!

Ignotas: -Ledas rankoje tirpsta!

Adriana ir Tijus nusprendė, jei paliksime ledą ant saulės, jis vėl pavirs į vandenį.

Fausta įsivaizdavo, jog spalvindama vandenį, kuria sraunią upę.

 


2021 m. birželio 30 d., trečiadienis

Kas atgaivins karštą vasaros dieną?

Ikimokyklinio ugdymo „Boružiukų“ grupės vaikai 4 m.

IU mokytoja Laimutė Lašienė

Po išeiginių, darželyje, susėdę medžių pavėsyje, vaikai gurkšnodami vandenį, pasakojo ką veikė karštomis savaitgalio dienomis: maudėsi ežere, baseine, plaukė baidarėmis, prie jūros statė smėlio pilis, valgė braškes, ledus...

Noriu daug daug ledų. Valgyčiau visą dieną iki nakties“ – Dominykas.

„O iš ko pasidaro ledai?“ – paklausė Elijus.

„Aš tai pas močiutę valgiau jau padarytus, jie buvo šalti“ – Rugilė

„Tai gal kažką sušaldytą valgei?“ – Ema.

Tikslas – aiškintis iš ko galima pagaminti ledus, patiems juos pasigaminti  ir išrinkti skaniausius.

Priemonės: mediniai ledų pagaliukai, ledų formelės, vienkartinės stiklinės, šaldytos uogos, vanduo, vafliniai indeliai, įvairaus dydžio šaukštai.

Su vaikais aptarėme iš ko gaminami ledai, kokio skonio jie būna, kur juos dėti, kad sušaltų, kada pradeda tirpti, kodėl? O tada... vaikai maišė mamų atneštas uogas su vandeniu, gautą masę dėjo į skirtingo dydžio ledų formeles, vienkartines stiklines, juos nešėme į šaldytuvo kamerą. Smagiausia, kad veikla vyko lauke. O kol laukėme kada „pasigamins“ ledai, vaišinomės vafliais, pagardindami juos mėlynių, braškių, žemuogių, spanguolių, juodųjų serbentų uogomis. Kiekvienas turėjo galimybę rinktis, įsidėti norimą kiekį, su draugais aptarti jaučiamą uogų skonį, pasakyti savo nuomonę. Lyginome kuriuose indeliuose didesniuose ar mažesniuose ledai sušalo greičiau.

Suvalgę pačių gamintus ledus vaikai nusprendė, kad:

       ledai pasidaro kai sušąla uogos ir vanduo - Elija

       skaniausi ledai braškiniai – Tajus, Rugilė

       juodųjų serbentų neskanu, kartūs - Dominykas

       spanguolių ledai rūgštu, nenoriu - Ema

       mėlynės skanios, nuo jų liežuvis būna mėlynas - Akvilė

       kai uždarytos parduotuvės ledus galima sušaldyti namie – Vytenis

       „mažesniame indelyje ledai kietesni“ - Arijus 



2021 m. birželio 24 d., ketvirtadienis

SVOGŪNAI IŠ DARŽELIO DARŽO

 Tikslas – pratintis prižiūrėti augalus, stebėti, kaip jie auga, panaudoti juos maistui.

Priemonės: svogūnų daigai, laistytuvai, liniuotė, peiliukai, lentelė, tepamas sūris, duona.

          Darže pasėjome keletą rūšių daržovių, pasodinome žieminių svogūnų daigų. Vaikai apžiūrinėjo juos, skaičiavo laiškus, pamatavo jų ilgį. „Aš nemėgstu svogūnų...“ sakė dauguma vaikų.

            Prižiūrėjome daržą, stebėjome, kaip auga svogūnai. Keletas vaikų vis pageidavo nusiskinti ir suvalgyti po laišką. Draugai stebėjo, kaip jie valgo, bet ragauti nedrįso. Kilo idėja: patys prisiskynė svogūnų, parsinešę į grupę matavo jų ilgį (ilgiausias, trumpiausias), nuplovę patys supjaustė ir pabarstė ant duonos riekučių su tepamu sūriu. Tokius sumuštinius ragavo ir valgė beveik visi vaikai.

            Išvada: savo pagamintas maistas – pats skaniausias.



 

KAIP NUDAŽYTI VILNĄ?

 Tikslas - pasigaminti dažų ir nudažyti vilną

Priemonės: skirtingo ilgio krepinio popieriaus juostelės, kolbos, vanduo, vilna.

          Adelė papasakojo, kad su mama namuose vėlė vilnos rutuliukus ir gamino karolius. Vaikai susidomėjo jos pasakojimu ir patys panoro išbandyti tokią veiklą. Jiems buvo pasiūlyta spalvotos ir nedažytos vilnos sruogos. Visi rinkosi spalvotą vilną, bandė ją velti. Iš nuveltų kamuoliukų sukūrėme bendrą paveikslą. Vaikai kalbėjo: „Nespalvota vilna negraži...“, „Ar nėra oranžinės? Man patinka tokia spalva...“.     Vaikams kilo klausimas: kaip būtų galima nudažyti baltą vilną?

        Buvo pasiūlyta pasigaminti dažų iš krepinio popieriaus. Vaikams kerpant juostelę, jos gavosi skirtingo ilgio. Jie ėmė jas lyginti: kuri ilgesnė, kuri trumpesnė. Į  kolbas pripylėme šilto vandens ir į vieną sumerkėme trumpą juostelę, į kitą – ilgesnę. Vaikai stebėjo, kaip nusidažo kolbose vanduo. Kai popierius išbluko, jį išėmėme ir palyginome nudažyto vandens spalvos intensyvumą. Vaikai padarė išvadą, kad ten, kur mirko  ilgesnė juostelė, vanduo tapo ryškesnis, nei ten, kur buvo trumpesnė juostelė.

        Į spalvotą vandenį sudėjome vilnos sruogas ir stebėjome, kaip jos keičiasi. Kai sruogos nusidažė, palyginome, iš kurios kolbos išimta vilna ryškiau nusidažė.

         Eksperimento pabaigoje padarėme išvadą: galima patiems pasigaminti dažų; kuo daugiau naudosime spalvoto krepinio popieriaus, tuo ryškiau nusidažys vilna.

 

 


 

 



 

2021 m. birželio 13 d., sekmadienis

Mano šeima

Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupė vaikai (3-4 m.)
Auklėtoja Nijolė Skukauskienė

Amerikiečių filosofas ir rašytojas George Santayana yra pasakęs, kad šeima – vienas gamtos šedevrų. Tą gamtos šedevrą sudaro : mama, tėtis, vaikai, brolis, sesė, seneliai, senelės. Artimiausi žmonės esantys šalia mūsų. Daugumai žmonių šeima – saugumo ir laimės vieta. Tai ypač aktualu, kai vaikas auga ir šeima jam suteikia saugią aplinką, kurioje jis gali kurti, žaisti, bendrauti. Artėjant tarptautiniai šeimos dienai nutarėme pasikalbėti su vaikais apie šeimą, jos vertybes.
Tikslas - kurdami koliažą „Mano šeima” kirpdami, klijuodami, spalvindami lavinsis akies ir rankos koordinaciją, smulkiuosius pirštų raumenis; skaičiuos kiek šeimos narių gyvena kartu; pasakys kiekvieno šeimos nario vardą.
Koliažą papildys įvairiais piešiniais pagal sumanymą (pvz. saulė, žolė. gėlės ir kt).
Priemonės: popieriaus lapai su nupieštais namais, kortelės su žmonių veidais, žirklės, klijai, spalvoti pieštukai, logo kaladėlės.

Paruošėme vaikams popieriaus lapus su nupieštais namais ir korteles su žmonių veidais. Pirmiausia kartu aptarėme kas tai yra šeima ir kas ją sudaro. Kiekvienas savarankiškai išsirinko jam patikusi paveikslėlį su namu. Vaikai rinkosi kortelėse paveikslėlius, atitinkančius jų šeimos narius, kirpo jas ir klijavo į pasirinktą
namo langelį. Vyresnieji vaikai turėjo nupiešti trūkstamas veido dalis. Vėliau įvardino šeimos narių vardus, juos spalvino. Sekančią dieną vaikai skaičiavo, kiek žmonių sudaro jų šeimą. Kad būtų lengviau, prie kiekvieno piešinyje užpildyto langelio dėjo lego kaladėles. Po to iš jų statė bokštą, rikiavo juos į eilę, skaičiavo, lygino kuris didžiausias, o kuris mažiausias.

- Mano bokštelis didžiausias. – pastebėjo Markas.
- Daug vienodų namelių, - sustačiusios bokštelius į eilę, konstatavo Dorotėja su Kornelija.
- Mano toks pat kaip Amelijos, - pasakė Gabija. 



Lenktyninė mašina

 Priešmokyklinio ugdymo ,,Saulės zuikučių“ grupė (6-7m.)
PU mokytoja Kristina Gasiūnienė

Tikslas – kūrybiškai ir išradingai panaudoti kartonines dėžes.
Priemonės: kartoninės dėžės, vienkartinės lėkštės, vielutės, sagos, spalvotas popierius, klijai, žirklės, lipni juosta, įvairios dailės priemonės.
Vaikai vasarą daug laiko praleidžia lauke ir susigalvoja įvairiausių žaidimų. Edukaciniame namelyje rado tris nenaudojamas dideles dėžes. Buvo iškeltas klausimas: kam jos reikalingos? Su vaikais diskutavome kur ir kaip jas galime panaudoti. Vienas iš pasiūlymų buvo pasidaryti mašiną(as). Iš grupės atsinešėme įvairių priemonių, kurias vaikai panaudojo savo mašinų kūrimui.
Kiekviena komanda pristatė savo mašiną: pavadinimas, didžiausias greitis, kokioje šalyje pagaminta, kiek kainuoja. Vaikai tikrai kūrybiški. Suorganizavome lenktynes, kuriose važiavo „Ferrari“, ,,BMW“ ir „Lamborghini“. Laimėjo draugystė.
Išvada: kartoninės dėžes puikiai tinka žaidimams.


 

2021 m. gegužės 28 d., penktadienis

,,MUILIUKO DIENA“

4-5 m. vaikai

VS specialistė Agafija Kartenienė

Probleminiai klausimai: Ar palietus daiktą, pasisveikinus žmogus pasidalina mikrobais? Kaip pašalinti daugumą bakterijų ant rankų ir sumažinti sergamumą?

Priemonės: SMART lenta, filmukas ‚Brokoliukas ir braškytė“, prožektorius, rankų milteliai, įvairūs daiktai.

Eiga: Su vaikais vyko diskusija ar galima palietus daiktus ant jų palikti mikrobus, kaip per nešvarias rankas plinta įvairios ligos, kaip teisingai plauti rankas. Kad galėtume atsakyti į iškeltus probleminius klausimus, žiūrėjome filmuką, kurio tikslas pastebėti kas atsitinka jei rankos nenuplaunamos teisingai su muilu, o tik pakišamos po vandeniu. Atlikome eksperimentą, kurio metu sveikinomės rankas išsitepę pudra. Pasisveikinus rankas apšvietėme prožektoriumi, kuris parodė, kad sveikinantis neplautomis rankomis mikrobais žmogus pasidalina. Eksperimentą pratęsėme prausykloje, kur vieni vaikai pudrą nuo rankų nuplovė su muilu, kiti rankas pakišo tik po šiltu vandeniu. Abiejų komandų rankas vėl apšvietėme prožektoriumi, rezultatas stulbinantis. Ant švariai su muilu ir teisingais rankų plovimo judesiais nuplautos rankos nešvietė, tuo tarpu rankos kurios buvo tik sušlapintos vandeniu-apšvietė mikrobus.

Išvada: atliktas eksperimentas parodė, kad liečiant įvairius daiktus aplinkoje, ar pasisveikinant rankomis, žmogus mikrobais pasidalina. Rankos nuplautos su muilu ir taisyklingais rankų plovimo judesiais gali pašalinti daugumą bakterijų ir sumažinti sergamumą. 


 

Pupelės auga

Ikimokyklinio ugdymo „Bitučių“ grupės vaikai (5-6m.) 

IU mokytoja Rimantė Gudžiūnienė

Tikslas – patirtinis  ugdymas mokant vaikus pažinti gamtą.

Priemonės: Stiklinis indelis, pupelės, popierinės servetėlės, vanduo.

Kartu su vaikais nutarėme įrengti „Žaliąją palangę“. Auginome visokių daržovių. Bet labiausiai stebėjome kaip augs mūsų pupelės, kurias pasodinome kitaip. Į stiklinio indelio pakraščius sudėjome 4 pupeles. Į indelio vidurį dėjome popierines servetėles, jas spaudėme ir vis laistėme vandeniu. Laukėme kada pupelės išleis šaknis. Kai užaugo nemažai šaknų, pasirodė žali koteliai, kuriems augant pasirodė ir žali lapeliai.

Kajus: ,,Pupos taip greit auga, reiks stogą pramušt, kad galėtų lipti aukštyn“.

Rapolas: ,,Žiūrėkit kokios šaknys, kaip barzdelė užaugo.“

Goda: ,,Nepamirškim įpilti pupoms vandens, jos nuvys“.

Išvada: Pupelės gali augti be žemių. Joms reikia daug vandens.