Kokias paslaptis slepia sušalęs vanduo?

Vaikų grupė, amžius: „Saulės zuikučiai“  (5–6 m.) ir  „Kiškučių“  (5 m.) grupių vaikai.

Mokytojos: Inga Šablinskienė, Nida Šaparnienė, Kristina Balčienė.

Kontekstas. Besiruošiant ikimokyklinukų žiemos olimpiados iškilmingam atidarymui, su vaikais muzikinių veiklų metu tyrinėjome tradicinius ir netradicinius muzikos instrumentus. Tyrinėjimų metu kilo klausimas, ar būtų įmanoma pasigaminti instrumentus iš žiemos gamtos medžiagų, ypač iš ledo. Ši idėja paskatino atlikti tyrimą ir sukurti netradicinius „ledo instrumentus“, kuriais vaikai galėtų groti olimpiados atidarymo metu.

Tikslas. Sukurti muzikinius instrumentus iš sušalusio vandens, tyrinėjant ledo savybes ir skambesį.

Uždaviniai:

1.    Skatinti vaikų smalsumą ir tyrinėjimo gebėjimus, atliekant paprastus bandymus su vandeniu ir ledu.

2.      Ugdyti matematinį mąstymą (matuojant, lyginant, sveriant).

3.      Lavinti klausą, ritmo pojūtį ir kūrybiškumą, išgaunant garsus.

4.  Sudaryti galimybes vaikams groti sukurtais „ledo instrumentais” žiemos olimpiados  atidarymo renginyje.

Priemonės: vanduo, dažai (olimpinių žiedų spalvų), pipetės, skirtingų formų šaldymo indeliai, svarstyklės, maišeliai (užsegami arba paprasti), dubenėliai, šaukšteliai.

Veiklos eiga. Su vaikais pradėjome nuo pokalbio apie žiemos olimpiadą ir jos iškilmingą atidarymą. Aptarėme, kokia muzika paprastai skamba tokiuose renginiuose, kokie instrumentai gali groti orkestre. Vaikai prisiminė tradicinius instrumentus, o muzikinių veiklų metu tyrinėjome ir netradicinius,  iš įvairių medžiagų, gamtos objektų, buities daiktų. Diskutuojant kilo klausimas: ar ledas gali skleisti garsą ir tapti muzikos instrumentu? Vaikai dalijosi spėjimais ir nutarė tai išbandyti praktiškai. Ši idėja sužadino smalsumą ir paskatino pradėti eksperimentą. Vaikai matavo vandenį pipetėmis ir pylė jį į skirtingų formų šaldymo indelius. Kiekvieną indelį nuspalvino olimpinių žiedų spalvomis, stebėjo, kaip spalva pasiskirsto vandenyje, ir lygino, kiek mililitrų telpa į skirtingas formas. Užpildytus indelius išnešėme į lauką ir palikome šalti. Kitą dieną vaikai tyrinėjo sušalusius ledo kubelius: lietė, stebėjo jų formas, lygino dydžius ir svėrė svarstyklėmis, aptardami, kodėl vieni kubeliai sunkesni, o kiti lengvesni. Tuomet vaikai sudėjo ledo kubelius į maišelius ir pastebėjo, kad judinant maišelį ledo gabaliukai skleidžia barškantį garsą. Išbandę skirtingų formų ir dydžių kubelius, klausėmės, kaip skiriasi jų skambesys.

Rezultatas. Vaikai suprato, kad iš ledo galima sukurti tikrą muzikos instrumentą, ledo barškutį. Jie patyrė džiaugsmą tyrinėdami, eksperimentuodami ir kurdami. Pasigaminę savo instrumentus, vaikai iškilmingai paskelbė Žiemos olimpiados pradžią, aktyviai dalyvaudami bendroje šventėje.

 

Žiemos menas be teptuko

Vaikų grupė, amžius „Katinėlių“ grupė, 2–4 metai

Mokytoja Viktorija Davolienė

 

Kontekstas Gamtos pažinimo (STEAM) kontekstas.

Veikla kilo prasidėjus dideliems šalčiams lauke, kai vaikai kasdien stebėjo šerkšną, ledą ir sniegą aplinkoje. Grupėje iškėliau klausimą, ar ledukus galime pasigaminti tik šaldiklyje, ar tam pakanka ir šalčio lauke. Siekiant atsakymo, buvo inicijuota STEAM veikla, leidžianti vaikams per tiesioginę patirtį tyrinėti vandens užšalimo procesą natūralioje aplinkoje. Veiklos metu vaikai ne tik eksperimentavo su vandeniu ir šalčiu, lavino smulkiąją motoriką, bet ir kūrybiškai pritaikė gamtos gėrybes. Tokia veikla tapo ilgalaike, nes vaikai gali stebėti savo sukurtus ledo paveikslėlius net ir būdami grupėje, pro langą.

 

Tikslas

Per kūrybinę STEAM veiklą be teptuko tyrinėti vandens užšalimo procesą, skatinti vaikų smalsumą, kūrybiškumą, estetinį suvokimą ir pažintinius gebėjimus.

 

Priemonės

Maistiniai indeliai, pušies šakelių spygliai, šakelės, apelsino griežinėliai, spanguolės, serbentai, pipetės, vanduo, siūlai, lauko erdvė.

 

Veiklos eiga

Vaikai rinkosi ir dėliojo gamtos gėrybes į maistinius indelius, kurdami žiemiškus paveikslėlius. Pipetėmis pylė vandenį, stebėjo, kaip jis pasklinda ir apsemia gėrybes. Kartu su mokytoja išnešė indelius į lauką ir paliko per naktį šaltyje. Kitą dieną vaikai apžiūrėjo užšalusius kūrinius, bandė juos išimti iš indelių, kabino ant medžio, kuris matomas per grupės langą, ir stebėjo, kaip kūriniai keičiasi šiltesnėmis dienos valandomis, kai pasirodydavo saulė (lašelių pėdsakai ant sniego).

 

Rezultatas
Ankstyvojo amžiaus, mišriai ugdymosi vaikų grupei stengiamės integruoti STEAM komponentus, todėl įgyvendinant šią veiklą, vaikai tyrinėjo vandens būsenų kaitą, stebėjo šalčio poveikį. Naudojo pipetes kaip įrankį vandeniui dozuoti, mokėsi jas valdyti. Planavo, kaip sudėlioti gamtos gėrybes, kad jos liktų vandenyje, sprendė, kaip išimti užšalusius paveikslėlius iš indelių ir kaip juos pakabinti ant medžio. Kūrė žiemiškus paveikslėlius be teptuko, derino formas, lietė tekstūras, lavino jutimo pojūčius. Stebėjo vandens kiekį indeliuose, lygino, kada užtenka, suprato sąvokas daug/mažai, pilna/nepilna, didelis/mažas.

 

KAIP IŠGELBĖTI PAUKŠČIO LIZDĄ NUO LIETAUS?

Vaikų grupė, amžius: „Pelėdžiukų“ grupė, 5-6 m.

Mokytojos: Inga Čičinskienė, Anelė Čirūnaitė-Bruzgė

Kontekstas: Projektinės veiklos „Gamtos reiškiniai“ metu vaikai tapo jaunaisiais išradėjais: ieškojo būdų, kaip sukonstruoti išmanią apsaugą nuo lietaus, kad mažieji  mūsų draugai neliktų sušlapę.

Tikslas: Tyrinėti gamtos reiškinių poveikį aplinkai ir, pasitelkiant matematinius matavimus bei inžinerinę kūrybą, suprojektuoti bei sukonstruoti stabilią pastogę, saugančią paukščio lizdą nuo lietaus.

Priemonės: Molis, medžių šakelės, siūlai, kartonas, plastikiniai maišeliai, dantų krapštukai, burbulinė pakavimo plėvelė, porolonas, pūsta polietileno plėvelė,  tualetinio popieriaus ritinėliai, popierius, klijai, žirklės, pieštukas, plastilinas, medžiagų atraižos, lipni juostelė, laboratorinės pipetės, vanduo.

Veiklos eiga: Išsiaiškinę, kokias bėdas sukelia didelė liūtis, kūrė „super-skėčius“ bei pastoges ir mokėsi pristatyti savo idėją taip, kad kiekvienas norėtų turėti tokį pagalbininką. Pirmiausia iš molio lipdė paukštelius- būsimų lizdelių šeimininkus. Kūrė, piešė lizdo ir pastogės planą-brėžinį. Išsiaiškinę, kaip turėtų atrodyti lizdelio apsauga nuo lietaus, ėmėsi kūrybinės statybos. Pasirinko priemones, gamino lizdelius, statė pastoges apsaugai nuo lietaus. Veiklos pabaigoje atliko „Lietaus testą“. Pipetėmis lašino vandenį ant pastoges. Jei lizdelis po apačia liko sausas – tikslas pasiektas 100%!

Rezultatas: STEAM veiklos metu vaikų įgijo patirties bei naujų įgūdžių. Gebėjo įvardinti problemą, pasiūlyti konkretų būdą jai spręsti ir jį įgyvendinti.

Ugdomi vaikų pasiekimai: 

·         Gamtamokslinis ugdymas: Vaikai suprasto priežasties ir pasekmės ryšį. Ugdėsi rūpestį gyvąja gamta.

·         Inžinerija ir technologijos: Vaikai gebėjo įvardinti problemą ir siūlyti kūrybiškus būdus jai spręsti (konstruoti pastogę, skėtį). Bandymo būdu mokėsi parinkti tinkamas priemones pagal jų savybes. Lavino rankų koordinaciją ir erdvinį mąstymą statant stabilią konstrukciją.

·         Meninis ugdymas: Kūrybiškumas- perteikė savo idėjas naudodamas skirtingas technikas (lipdymą iš molio, rišimą, dėliojimą).