2022 m. gruodžio 4 d., sekmadienis

KAIP SUSIKONSTRUOTI ŠEŠĖLIŲ TEATRĄ?

„Saulės zuikučių“ grupė, 5-6 m. vaikai
PU mokytoja Nida Šaparnienė 

 



2022 m. lapkričio 14 d., pirmadienis

„O KODĖL NĖRA SAULUTĖS“

IU „Kiškučių“ grupė, 1 m. 11 mėn. – 2 m.10 mėn.

IU mokytoja Daiva Steponavičiūtė

Tikslas - skatinti vaikus domėtis, aktyviai veikti, laisvai kurti. 

Priemonės: šviesos stalas, smėlis.

Vartant knygutes ir klausant eilėraštuko „Saulytės karieta“ vaikas nuėjo prie lango žiūri, rodo į dangų ir klausia: „O kodėl nėra saulutės?“

Džiugių emocijų sukėlė šviesos stalas ir smėlis. Vaikams buvo pasiūlyta piešti saulutę ant smėlio ir šviesos stalo. Atidžiai stebėjo ir pratinosi piešti su pirštuku apvalias formas prie jų bandė jungti tiesias linijas (spindulėlius), užglaisčius smėlį delniukais:

-         Saulutė pasislėpė, sako Benas.

Paklausus kur pasislepė saulutė? Keli vaikai sakė: „danguje“ kiti „už debesėlio“...

Veiksmą vaikai kartojo keletą kartų, suprasdami, kad saulutė ne visada šviečia. Dauguma išmoko piešti apvalias formas ir tiesias linijas.

Veiklos metu vaikai tyrinėjo, stebėjo, domėjosi, ugdėsi kūrybiškumą, iniciatyvumą, turėjo galimybę pajausti atradimo džiaugsmą.  



 

„Ar galima iš popieriaus pasidaryti papuošalus?“

Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupės 4-5 metų vaikai

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Nijolė Skukauskienė

Ryte atėjusi į grupę mergaitė prisiminė, kad namuose paliko savo papuošalus. Ji labai pergyveno, prašė skambinti tėčiu arba mamai, kad juos atneštų.

Grupės vaikai skubėjo padėti mergaitei, ramino ir guodė ją. Iškilo problema: Ar galime padėti draugei ir kaip?

Mergaitės pasiūlė:

·         „Nulipdyti iš molio“.  (Akvilė)

·         „Suverti iš karoliukų“. (Karina)

·         „Padaryti iš popieriaus“. (Toma)

Iškilo klausimas „Ar galime pasidaryti papuošalus iš popieriaus?“

·         „Pažiūrėkim kompiutery“, -pasiūlė Toma.

Tikslas – naudojant grupėje esančias dailės priemones, pagaminti papuošalus.

Priemonės: popierius, žirklės, klijai, piešimo priemonės.

Eiga. Su vaikais aptarėme, kokie gali būti žiedeliai. Vaikų nuomonė:

·         „Gali būti kaip mamos, be nieko“.

·         „Su gėlyte“.

·         „Su drugeliu“

·         „Su vienaragiu“.

Mergaitės, kaip pavyzdžius, atnešė savo žiedelius, ieškojo minčių internete. Suradusios prašė juos atspausdinti. Išsirinkusios norimą variantą, spalvino patinkančiomis spalvomis. Išsikirpusios dėjo ant pirštelių, matavosi ar tiks.

·         „Ar galima padaryti apyrankę?“ – pasiteiravo Ada.

Vaikai vėl kibo į darbą, jiems taip patiko gaminti papuošalus, kad jie pasidarė juos po kelis. Darė ne tik sau, bet ir sesėms ir mamoms. Bedarant apyrankes pastebėjo, kad vien iškirpti atspausdintą pavyzdį negali, nes per trumpas, todėl mergaitės iš storesnio spalvoto popieriaus kirpo juosteles ir jų galuose klijavo nuspalvintus pasirinktus paveikslėlius: drugelius, boružes, gėlytes.

Išvada:

Papuošalus  pagaminti iš popieriaus galima, bet jie lengvai plyšta, todėl su jais reikia elgtis atsargiai.

-          Mamai reikia didesnės apyrankės, jos ranka didesnė, - nusprendė Kamilė.


 

 

„Kaip duona atkeliauja ant mūsų stalo?“

Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupės 5 metų vaikai.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Nijolė Skukauskienė.

Meninio ugdymo mokytoja Inga Šablinskienė.

Šiuolaikinių vaikų supratimas apie duonos kelią dažniausiai baigiasi artimiausioje parduotuvėje – nueini ir nusiperki. Ir retas kuris susimąsto, kokį ilgą kelią duonelė turi nueiti, kad patektų ant mūsų stalo.

Tikslas –Ugdyti pagarbą žmogui, auginančiam duoną, ir meilę kasdienei duonai, atkreipti vaikų dėmesį, koks sunkus ir ilgas duonos kelias nuo rugio grūdo iki duonos riekelės.

Priemonės: įvairių javų varpos, grūdai, paveikslėlių kortelės, maišeliai su įvairiomis kruopomis, šaukštai, indeliai, svarstyklės, maisto produktai duonos kepimui, duonkepė, IKT, SMART lenta, personažų atributika, kanklės, iš antrinių žaliavų pagaminti ritminiai instrumentai, įvairi grupėje esanti statybinė medžiaga.

Eiga.  

Savaitinės projektinės veiklos metu buvo panaudota grožinė literatūra, įvairios meninės išraiškos priemonės, įvairi informacija. Kiekvieną dieną aiškinomės duonos paslaptį, skonį, naudą, pagarbą bei kelią ant mūsų stalo. Visų veiklų metu vaikai mokėsi gerbti ir mylėti duoną, piešė, lipdė, aplikavo, kepė duoną, panaudodami įvairias meninės raiškos priemones. Daug kalbėjome apie tai kaip ankščiau buvo auginama, kepama duona ir kaip dabar. Vaikai lankėsi lopšelio-darželio muziejuje, kur apžiūrėjo ten esančius senovinius įrankius ir rakandus. Čia jie buvo supažindinti su žodžiais „spragilas“, „ližė“, „duonkubilis“, ,,dalgis“Susidomėję vaikai dalyvavo duonos duonkepėje kepimo procese. Pasikalbėję apie produktus, kurie reikalingi duonos kepimui, vaikai kibo į darbus: svėrė ir pylė miltus, matavo ir bėrė įvairius pagardus, stebėjo kaip duonkepėje maišoma tešla. Buvo suorganizuota pramoga, kurios metu vaikai pasiklausę pasakos „Kaip vilkas užsimanė duonos išsikepti“, atliko užduotėles kurių metu „vilkui“ dar kartą priminė ilgą kelią nuo grūdo iki duonos kepalo, padėjo „pelytei“ sutvarkyti sandėlį, svėrė grūdus, bandė juos sutrinti, improvizavo lietuvių liaudies dainą „Išbėgs išbėgs pelė iš miško“. Grįžę į grupę statė malūnus iš įvairių čia esančių kaladžių.

Projektinę veiklą vaikai baigė ragaudami iškeptą duoną, pasigardindami ją obuoliene ar medumi.

Vaikų kalba.

Muziejuje apžiūrint eksponatus, Markas rodydamas į rėti: „Čia miltams sijoti“.

Pasiteiravus vaikų ar nenorėtų į duonos tešlą įdėti įvairių sėklų, visi vienu balsu atsakė: “Ne. Kepkim duonytę be grudelių“.

-          Man labai sunku buvo daužyti grudelius, – konstatavo Karina.

-          Net aštuonis darbus reikia padaryti, kad išeitų duoną, - nustebusi pareiškė Deimantė.

-          Vaikai , kaip skaniai kvepia, jau duonytė baigia kepti, - pranešė Adas.

-          Labai ilgai duona kepė, aš jau noriu paragauti, - pasakė Radvilas.

-          Man skaniausia balta duona, - pasigyrė Kamilė.

 

Išvada:

Vaikai praplėtė žinias apie duonos kelią, sužinojo koks sunkus ir nelengvas darbas auginant duoną, kas dar kepama iš miltų: pyragai, bandelės, blynai, sausainiai.

Vaikai išsiaiškino, kad iš įvairių grūdų gaminamos kruopos ir sužinojo kokių kruopų košę mėgsta draugai. Dauguma vaikų mėgsta ryžių košę.

Deimantė: „Aš labai mėgstu grikių košę“.

Luknė rodydama į manų kruopas: „Aš mėgstu šitą košę su uogiene“.