2021 m. balandžio 11 d., sekmadienis

STEAM veikla „Šviesa ir tamsa"

 Priešmokyklinio ugdymo „Pelėdžiukų“ grupės vaikai (6 m.)

PU mokytoja  Albina Kasparienė

Tikslas – Išsiaiškinti paros dalių nuoseklumą, jog kasdien diena prasideda rytu, baigiasi vakaru, o po to ateina naktis.  Aptarti dienos režimą. Supažindinti vaikus su parų keitimusi ir  pasakymais: rytas, diena, vakaras, naktis, šiandien, vakar, rytoj.

Priemonės: popierinės vienkarinės lėkštutės, guašas, teptukai, vanduo, žirklės.

Ryto rato metu aiškinamės, kodėl vienur yra diena, o kitur naktis?;  Ką bendro turi saulė ir metų laikai?

Kas būtų, jei visada šviestų saulė arba mėnulis?

Vaikų mintys:

Dieną miegotume, o naktį nemiegotume  ir tada labai pavargtume.

 Matytume tik tamsias spalvas.

Būtų daug avarijų, mašinos susidaužtų, nes būtų tamsu.

Nežinotumėm, kada važiuoja autobusai.

Nebežinotume kas turi būti.

Nežinotumėm, kada reikia keltis.

Jei būtų visada mėnulis, tai visada būtų tamsu.

Kad geriau suprastų šviesos ir tamsos ritmą, vaikai panaudodami antrines žaliavas. Pasigamino priemonę, kurios pagalba galėjo išsiaiškinti paros dalių nuoseklumą. Žaisdami su savo pasigamintu žaislu, jie įtvirtino žinias, kad, kaip ir mėnesiai turi eiliškumą ir negali susimaišyti, taip ir diena neprasidės neišaušus rytui, naktis neateis nepraėjus vakarui. 


 

Kas atsitiks kiaušiniui ?

 „Boružiukų“ grupė, 4 m. vaikai
IU mokytojos Laimutė Lašienė, Daiva Šarkauskienė

Idėja. Pamerkti vištos kiaušinius į skirtingus skysčius.

Eiga: kiaušinius pamerkėme į vandenį, Coca colą, kavą, actą. Tris paras laikėme juos induose su šiais skysčiais. Ištraukę pastebėjome, kad kiaušinis, kuris mirko vandenyje – buvo švarus, kuris buvo kavoje ir coca coloje – apsinešęs rudomis apnašomis, o tas kuris mirko acte - baltas ir be lukšto, minkštas.

Išvada: „Kiaušinio lukštas, kaip ir dantys, sudarytas daugiausia iš kalcio. Jam įvairūs skysčiai daro skirtingą poveikį, todėl lukštas pakinta: actas suardo kiaušinio lukštą ir kiaušinis pasidaro tarsi guminis, minkštas. Kava ir Coca cola padengia lukštą rudomis apnašomis, kurias, kaip ir dantis galima nuvalyti  naudojant dantų pastą. O štai vanduo kiaušinio lukšto nepakeičia“.

Vaikų mintys:  

„ Kiaušinis iš Coca colos buvo purvinas“ – Akvilė 

    „Vandeny kiaušinis nusiprausė ir dabar švarus“ – Ema

„Kvepia kava tas, kur buvo kavoje“ - Rugilė

 


 

 

Eksperimentai su kiaušiniais

 „Boružiukų“ grupė, 4 m. vaikai
IU mokytojos Laimutė Lašienė, Daiva Šarkauskienė

Laukdami Velykų su vaikais kalbėjome apie Velykų simbolį - margutį.

  „Žinau, kad – margutis yra margai spalvotai nuspalvintas kiaušinis“ – Gytė.            

  „Mes namuose dažnai juos valgom ir Velykom dažysim“ – Vytenis.

„O kas yra kiaušinio viduje?“ – klausia Ema (3 m.) ir pastukseno kiaušinį į stalą.

 „Sudaužysi ir nebebus, padėk“ – sako Deivilė.

„Taigi jis rieda...“ – Ema 3 m.

Problema „Kaip padėti ant stalo kiaušinį, kad jis neriedėtų?“. „Kaip pastatyti kiaušinį smaigaliu ? “. „Reikia jam atramėlės“- Jokūbas.

Bandymas. Naudojome druską – pripylėme ant stalo ir padėjome stačią kiaušinį. Jis stovėjo.

„O kiaušinio viduje yra viščiukas?“ – klausia Gytė

Bandymas. Pradaužėme lukštą ir įsitikinome, kad kiaušinio viduje trynys ir baltymas. Viščiuko nėra.

Meninė veikla – naudodami įvairios formos, dydžio, spalvos ir gamtinę medžiagą vaikai kūrė margučiui raštą. Paveikslėliais puošė skirtingo dydžio kiaušinius, kurie pavirto „gėlėmis".

Vaikų mintys:  

„Kiaušinis gali stovėti, padariau ant druskos lizdelį“ – Elija

„Jis gali ir gulėti kaip lovoj“ – Vytenis

„Viščiukas bus jei sušildysiu kiaušinį“ – Ema

„Tai galima pašildyt vandenį ir įdėt kiaušinį“ - Jokūbas


 

2021 m. balandžio 8 d., ketvirtadienis

KAS PADEDA LIETAUS LAŠELIUI JUDĖTI?

 Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Albina Kasparienė

„Pelėdžiukų“ grupės vaikai 6 m.

Viktorijai stebint per langą lietų, kilo klausimas: 

-          Auklėtoja, o kaip vaikšto lietaus lašelis? Kas jam padeda judėti? 

Vaikai pradėjo spėlioti. Padeda debesys, vėjas, lašeliai atsitrenkia į stiklą ir taip juda. Tada Jokūbui kilo mintis:

-          O jei nėra stiklo?

   Auklėtojai pasiūlius, kartu su vaikais pasigamino priemonę eksperimentui atlikti ir įsitikinti, kaip juda lietaus lašeliai. Tam reikėjo purkštuvo augalų laistymui, pakavimo plėvelės, dažų, baliono. Kad nesušlaptų ant karkaso apvyniojo maistinę plėvelę. Vandenį nudažė mėlynu guašu. Purškė ant plėvelės ir lašeliai labiau išryškėjo. Kad sudarytų vėjo efektą, pripūtė balioną ir leido iš jo orą į purškiamus lašelius. Taip vaikai stebėjo lašelių krypties pasikeitimą.

Taip vaikai padarė išvadą, kad lašeliui judėti padeda vėjas.

 


2021 m. kovo 18 d., ketvirtadienis

KURIE VAISIAI IR DARŽOVĖS TURI KRAKMOLO?

 „Boružiukų“ grupė, 4 m. vaikai
IU mokytojos Daiva Šarkauskienė, Nida Šaparnienė
Hipotezė: užlašintas ant daržovės, ar vaisiaus jodo tirpalas patamsėja (pakeičia spalvą), ten kur yra
krakmolo.
Besidžiaugdami paskutiniu sniegu, parsinešėme jo į grupę. Sniegas pradėjo tirpti. Vaikai nusiminė.
Tada auklėtojos pasiūlė pasigaminti dirbtinio sniego panaudojant krakmolą, jį palyginti su tikru
sniegu. Vaikams kilo klausimai:
- Kas čia yra?- paklausė Tėja, ar čia miltai?
- Ar tirpsta, iš kur šitie miltai atsirado?- klausė Ema.
Auklėtojos vaikams paaiškino, kad kai kurie vaisiai ir daržovės turi daugiau krakmolo, o jį atrasti
galima panaudojus medicininį jodo tirpalą.
Eiga: ant stalo išdėliojome turimus perpjautus vaisius, daržoves, sėklas, duonos riekelę.
Susipažinome su jodo tirpalo savybėmis ir pipetės pagalba vaikai ant jų lašino jodą. Kartu
stebėjome, kaip keičiasi jodo tirpalo spalva. Vaikai atrado, jog praėjus 15 min., ant daržovių ir
vaisių vienur buvo šviesiau, kitur tamsiau. Pasitvirtino hipotezė: daugiau krakmolo ten, kur jodo
tirpalo spalva pasidaro tamsiai mėlyna.
- Dirbtinis sniegas girgžda ant pirštų,- kalba Jokūbas.
- Pažiūrėkit, juoda bulvė pasidarė,- vaikus kvietė Rugilė.
- Ir duona turi biškį krakmolo,- sako Dominykas.
Po eksperimento išbandėme piešimą krakmolu ir guašu, iš vaisių ir daržovių sėklų dėliojome
diagramas.
- Kaip švelnu, gleivėta,- džiaugėsi vaikai.
- Man patinka šitas „sniegas“,- dalinosi savo potyriais Vytenis.



 

2021 m. kovo 14 d., sekmadienis

KAS LEDĄ IŠTIRPDYS GREIČIAU?

 Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupės vaikai (3–4 m.) 

IU mokytoja Edita Miškūnienė 

Tikslas – supažindinti vaikus su medžiagų savybių kaita, darant išorinį poveikį.

Priemonės: du ledo gabalėliai, šaltas vanduo, karštas vanduo, smėlio laikrodžiai.

Anksčiau atlikto bandymo metu vaikai nustatė, kad ledas, per dieną, paliktas grupėje, ištirpo. Į klausimą „kaip pagreitinti ledo tirpimą?“, vaikai iškėlė hipotezes:

– Reikia užpilti vandeniu, – užtikrintai pasakė Adas.

– Reikia laikyti karštai, – pasiūlė Dorotėja.

– Reikia užpilti karštu vandeniu, – paantrino Toma.

Nutarėme, kad vieną ledo gabalėlį užpilsime šaltu vandeniu, o kitą – karštu. Ant dviejų vienodo dydžio ledo gabalėlių, užpilamas skirtingos temperatūros vanduo. Atliekant  bandymą, vaikai stebėjo ir analizavo ledo savybes. Stebėdami kaip tirpsta ledas, vaikai nustatė, kad ledas inde su karštu vandeniu ištirpo tada, kai subyrėjo 1-os min. smėlio laikrodis. Kai subyrėjo 2-jų min. smėlio laikrodis, ledas, užpiltas šaltu vandeniu, dar nebuvo ištirpęs. Ugdytiniai įvertino iškeltas hipotezes ir padarė išvadą: ledas karštame vandenyje tirpsta greičiau.


 

DABAR ŽINAU: VANDUO TIKRAI NUPLAUNA BAKTERIJAS

Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupės vaikai (3–4 m.) 

IU mokytoja Edita Miškūnienė  

Tikslas – supažindinti su vandens savybėmis ir remiantis vaizdumu sužadinti vaikų norą plauti rankas.

Priemonės: piešimo priemonės, polietileninis maišelis, indas su vandeniu.

Šio amžiaus vaikai suvokia tai, kas vaizdu ir konkretu. Atlikome eksperimentą, kurio metu buvo pademonstruota vandens galimybė pakeisti šviesos kryptį (laužti šviesą) ir padaryti nematomą bakterijų piešinį ant rankos. Vaikai, įmerkę bakterijų piešinį su polietileniniu maišeliu į vandenį, buvo nustebę ir tuo pačiu sužavėti:

– Dingo mikrobai! – nustebęs ir sužavėtas sušuko Markas.

– Vanduo nuplovė mikrobus! – nustatė Deimantė.