2024 m. vasario 9 d., penktadienis

Boulingas žiemą kitaip

 

Grupė: ,,Lašiukų“, IU mokytoja Viktorija Davolienė

Amžius: 4 m.

Tikslas: Supažindinti vaikus su vandens būsenomis–kietas/skystas ir sąvokomis sunkus/lengvas

Priemonės: balionai, dažai, pipetės, vanduo, kartono lakštai, kėgliai, svarstyklės.

IU grupės vaikai dažnai, aktyvių pertraukėlių metu, grupėje žaidžia ,,boulingą“ bandydami su plastmasiniu kamuoliuku numušti kėglius. Retai pavyksta numušti visus, nes kamuoliukas lengvas ir greit susispaudžia rankoje. Vienas berniukas pasidalino mintimis, jog jis yra žaidęs tikrą boulingą ir kamuolį mesti galėjo tik kartu su tėčiu, nes buvo labai sunkus. Nusprendėme žiemos metu pritaikyti šias žinias ir eksperimentuoti vandens savybėmis, kurdami boulingo rutulius. Vaikai rinkosi spalvas, pipetėmis ir vandeniu pildė balionų vidų. Priėję prie išvados, kaip padaryti, jog balionas taptų sunkus, visus sutalpinome į šaldiklį. Po paros žaidimą perkėlėme į lauką ir išlupę ledą iš balionų, bandėme numušti visus kėglius.

Rezultatas: Pildant balionus vandeniu, dviems vaikams jie sprogo ir spalvotas vanduo išsiliejo į kriauklę, ant grindų, sienos. Nusprendėme tokių balionų nenaudoti boulingo žaidimui ir nutarėme juos užšaldyti, kad daugiau tokių ,,avarijų“ nepasikartotų.

Lauke vaikai išbandė abu variantus ir padarė išvadą, jog ridenant ledo kamuolį pavyko numušti daugiau kėglių vienu metu, nei su įprastu minkštu kamuoliuku. Įvardino vandens savybę-sušalti.

Liepa (4m). -Ledas tai sušalęs vanduo, ir spalva pavyko!

Kamilė (4m). –Atsargiai mesk, kietas rutulys.

Raigardas (4m). –Jei lupsim balioną dabar jis nesprogs, kaip tada, kai pylėm vandenį?




 

,,Kodėl reikia plauti rankas?“

 Grupė: ,,Lašiukų“, IU mokytoja Viktorija Davolienė

Amžius: 4 m.

Tikslas: Puoselėti vaikų eksperimentavimo gebėjimus, skatinti pažinimo džiaugsmą per netradicines veiklas, plėtojant žinias apie higieną ir rankų plovimo taisykles.

Priemonės: šaldymo maišeliai, duona, liniuotė, muilas, vanduo, purvas.

Su ugdytiniais pradėjome nagrinėti higienos svarbą ir kaip jos tinkamai laikytis? Iš pradžių bandėme suprasti ir ieškoti kur gali slėptis ir nukeliauti mikrobai, kaip užkirsti jiems kelią? Vėliau pasikvietėme visuomenės sveikatos specialistę, kuri mokė kaip taisyklingai reikia plauti rankas, kokie yra švaros principai. Pastebėjome, kad vaikams dažnai tenka priminti, jog plaunant rankas su muilu, neužtenka procesą atlikti kuo greičiau, reikia stengtis pasiekti ir mažiausiai matomas vietas, nes mikrobai yra ,,nematomi“ akimi. Todėl nutariau išbandyti duonos ir pelėsio eksperimentą kartu su vaikais, kuris leidžia stebėti pelėsio kelią, įtakotą nešvarių rankų.

Eiga:

1. Pažymėjome maišelius žymekliu: ,,1 Iš maišelio“; ,,2 Nešvarios rankos“; ,,3 Švarios rankos“.

2. Pirštų galiukais, atsargiai įdėjome duonos gabalėlį į „1“ maišelį ir užsegėme. (Tai duonos gabalėlis, kurį lyginome su kitais).

3. Grupės aplinkoje žaidėme su žaislais, lietėme rankomis lauko kilimėlį, avalynės padą ir rankų neplovėme. Rankas spaudėme į kitą duonos gabalėlį ir dėjome į „2“ maišelį.

4. Trečioji grupelė vaikų rankas su muilu ir šiltu vandeniu plovė apie 30 sekundžių. Pakartojome tą patį veiksmą, vaikai švariomis rankomis spaudė trečiąjį duonos gabalėlį, kurį dėjome į ,,3“ maišelį.

5. Visus tris maišelius pakabinome ant grupės lentos.

6. Kiekvieną dieną prie duonos maišelių stebėjome, kaip jie keičiasi (rezultatus tikėjomės pamatyti maždaug po vienos ar dviejų savaičių).

Rezultatas: Eksperimentas leido suprasti, kad ,,2-ame“ maišelyje pelėsis atsirado greičiau ir buvo daug didesnis nei kiti. Vaikai samprotavo, kad taip atsitiko todėl, jog duoną lietėme nenusiplovus rankų. Ant ,,3-iojo“ maišelio duonos susidarė mažiau pelėsio, palyginus su ,,2-uoju“ maišeliu. Vaikai dalinosi mintimis, kad ant švarios, nuplautos rankos buvo mažiau mikrobų nei ant nešvarios rankos. Priėjome prie išvados, kad daugybė mikrobų yra mūsų aplinkoje ir begalo svarbu dažnai ir neskubant plauti rankas su muilu.

Emilija (4m.): -Pažiūrėkit kiek daug pelėsio!

Urtė (4m.): -Reikia plauti su muiliuku ir nagus (parodė rankų judesiais, kaip tai atlikti).

Dominykas (4m.): -Neatidarykim maišelio, smirdės!!!

Matas V. (4m.): -Jau tikrai nenorėčiau paragaut, feee.

Kamilė (4m.): -Jei plausim rankytes, nutrinsim visus mikrobus ir jie nekeliaus į pilviuką. 






 

2024 m. vasario 6 d., antradienis

AR MES GALIME SUKURTI MUZIKOGRAMĄ?

6-7 metų PU „Pelėdžiukų“ grupės vaikai

Mokytojos: Meninio ugdymo mokytoja Inga Šablinskienė, PU mokytoja Nida Šaparnienė

Kas yra muzikograma? Ar galime ją sukurti ir mes, - iškėlė probleminį klausimą Toma, išgirdusį mokytojų pokalbį apie muzikinių ženklų kalbą.

Muzikograma, tai vaiko ritminių gebėjimų ugdymas, pasitelkiant įvairias geometrines formas ir dainelę. Tai grafikas arba piešinys, vaizduojantis skirtingus muzikiniame kūrinyje dalyvaujančius elementus (matus, ritmą, tembrus, frazes ir kt.). Šis metodas padeda suprasti muziką ir jos aktyviai klausytis. Įprastos partitūros nepakeičia muzikograma, jos veikia kartu, papildydamos viena kitą ir taip palengvindamos vaikų mokymąsi.

Tikslas: bandyti sukurti muzikogramą pagal dainelę „Du gaideliai“.

Priemonės: planšetės, SMART lenta, klijai, pieštukas, baltas popierius.

Veiklos:

1.      Pasitelkią skaitmenines technologijas apie muzikogramą mums padėjo pagrindinę informaciją surasti „Copilot“ skaitmeninis asistentas. Taip pat jis pateikė aiškias nuorodas, kurias su vaikais aptarėme ir susirinkome reikalingas priemones kūrybai.

2.      Pasiėmę popieriaus lapą ir pieštuką, išsirinkome klasikinį kūrinį ir bandėme pieštuku nupiešti muzikai ritmą.

Adas M. „Nelabai gavosi“.

Austėja „Aš nespėju su šita muzika“.

Toma „Gal vaikiška būtų geriau“.

Vaikai sutiko su Tomos pasiūlymu ir diskutavo, kokia tiktų dainelė kūrybai. Buvo pasiūlytos dvi „Du gaideliai“ ir „Tindi rindi riuška“. Pabandėm su abiem ir vis tik nugalėjo „du gaideliai“.

3.      Kūrybai mums reikėjo įvairių spalvotų geometrinių figūrų, todėl vaikai jų priruošė: braižė su liniuote figūras ir pagaliukus, jas kirpo, skaičiavo.

4.      Išklausėme dainelę, plojome jos ritmą ir padalinę lapą klausydami melodijos vaikai kūrė ritmą klijuodami figūras ir pagaliukus.

5.      Vieni vaikai muzikogramą kūrė braukdami stačiakampio kraštines, kilo pagaliukais aukštyn ir žemyn. Kitiems vaikams sukūrė ritmą pasirikę po figūrą kiekvienam žodžiui. Sukūrus muzikogramą, ją išbandėme.

Išvada. Vaikams ne iš karto pavyko ją sukurti, jie keitė ir derino įvairias figūras. Atrado net mišrų būdą, pvz: stačiakampio kraštinės atstojo 4 žodžius, o skrituliai kiekvienam žodžiui po vieną. Sukūrus ir išbandžius „skaityti“ muzikogramą abiem būdais įmanoma, muzikos ritmą pajutome.