Kaip medžių lapai keičia spalvą?

IU „Boružiukų“ gr. vaikai 4m.

IU mokytoja D. Šarkauskienė

 Situacija Rudenį, medžių lapams pradėjus keisti spalvą, vaikai vis atsinešdavo  jų į grupę, rodydavo vieni kitiems, aptardavo jų spalvas, lygindavo pagal dydį ir formą. Ir visi vieningai nuspręsdavo, kad patys gražiausi lapai yra spalvoti. Iškilo klausimas: o kodėl jie keičia spalvą rudenį ir kaip tai vyksta?

Tikslas Atliekant eksperimentą „Chlorofilo išsiskyrimas“ išsiaiškinti, kad lapuose „gyvena“ ir kitos spalvos.

Priemonės - žali augalų lapai, dubenėliai, didesni akmenukai, dezinfekuojamasis skystis, žirklės, indas, vanduo.

Eksperimento eiga – žirklėmis į dubenėlius sukarpome žalius  augalų lapus. Naudodami akmenis, juos sutriname iki smulkios masės, į kurią pilame vandens ir kelis lašus dezinfekuojančio skysčio .Gautą skystį supilame į indą ir merkiame popierinio rankšluosčio juosteles. Po valandos juosteles ištraukiame ir paliekame džiūti. Stebime atsiradusias spalvas.

Rezultato aiškinimas:  žalia lapų spalva yra iš chlorofilo, kurį lapai naudoja gamindami maistą. Rudenį, dienoms trumpėjant, medžiai jaučia, kad artėja žiema. Kadangi jų lapai neišgyventų šaltomis, tamsiomis žiemos dienomis, medis nusprendžia „paleisti“ lapus. Todėl medis nustoja gaminti naują chlorofilą, tada pasimato kiti lapuose esantys pigmentai- kitos spalvos.

Vaikų mintys:

 Rugilė  „Va pažiūrėkit matau kitą spalvą - geltoną“

Vilius „Man tai čia labiau panašu į oranžinę spalvą“

Aronas „Aš tai matau net rudos spalvos“

Lėja „Dabar žinosiu, kad lapas pats turi kitų spalvų“

Hubertas „Ir jos atsiranda, kai atšąla oras“.

Pasiekimų vertinimas. Vaikai ruošė medžiagas eksperimentui bendraudami ir bendradarbiaudami, tarėsi, kiek kokių lapų reikia sukarpyti, atsargiai elgėsi su priemonėmis, atidžiai stebėjo procesą ir aptarė rezultatus.

 

Kokie grybai auga ne miške?

 Ikimokyklinio ugdymo mokytoja: Inga Čičinskienė

IU „Bitučių“ grupės 4-5 metų vaikai

Situacija. Ruduo – grybų metas. Smagu ir smalsu juos apžiūrėti, aptarti, kaip atrodo, kuo skiriasi vieni nuo kitų, juos liesti, tyrinėti, pauostyti. Su vaikais, žiūrėdami edukacinius filmus, vaikščiodami parke, taip pat atsinešę grybų į grupę susipažinome su jų įvairove. Aptarėme, kaip auga grybai, kas yra grybiena. Taip pat apžiūrėjome grybo dalį per mikroskopą ir išsiaiškinome, kad jie turi sporas, kuriomis dauginasi. Su vaikais kilo mintis užsiauginti grupėje grybą – pelėsį, ir įsitikinti, kad jis taip pat grybas, bet auga ne miške, o namuose.

Tikslas. Sudominti vaikus tyrinėti gamtą, pajusti, pamatyti jos grožį, bei įtvirtinti teorines žinias.

Priemonės. Baltos duonos riekutės, lėkštutės, plastikiniai maišeliai, vanduo.

Darbo eiga. Video medžiagos peržiūra ir analizavimas – kokiomis sąlygomis auga pelėsiniai grybai, kaip jie atrodo, kur jų galima rasti.

Priemonių, darbo eigos ir laukiamo rezultato aptarimas.

Atlikome eksperimentą: Baltos duonos riekeles dėjome į skirtingus indus. Po dvi riekeles sudrėkinome, kitas dvi sudrėkintas įsukome į plastikinį maišelį ir likusias dvi palikome paprastai. Vienus indus pastatėme šiltai, kitus šaltai. Vaikai pastebėjo, kad pelėsinis grybas greičiausiai ir didžiausias užaugo ant sudrėkintų ir į plastikinį maišelį įsuktų riekelių šilumoje. Išsiaiškinome, kad grybams augti reikalinga drėgmė ir šiluma. O ar tikrai pelėsis grybas? Apžiūrėję jį padidinamuoju stiklu ir per mikroskopą pastebėjome sporas. Vadinasi pelėsis tikrai grybas, nes kaip ir miško grybai turi sporas ir jomis dauginasi. Po eksperimento saugiai pelėsį išnešėme į lauką.

 

Pasiekimų vertinimas​. Vaikai skatinami domėtis aplinka, tyrinėti, rinkti informaciją, ją aptarti, išsiaiškinti ir patikrinti eksperimentu.