2021 m. kovo 18 d., ketvirtadienis

KURIE VAISIAI IR DARŽOVĖS TURI KRAKMOLO?

 „Boružiukų“ grupė, 4 m. vaikai
IU mokytojos Daiva Šarkauskienė, Nida Šaparnienė
Hipotezė: užlašintas ant daržovės, ar vaisiaus jodo tirpalas patamsėja (pakeičia spalvą), ten kur yra
krakmolo.
Besidžiaugdami paskutiniu sniegu, parsinešėme jo į grupę. Sniegas pradėjo tirpti. Vaikai nusiminė.
Tada auklėtojos pasiūlė pasigaminti dirbtinio sniego panaudojant krakmolą, jį palyginti su tikru
sniegu. Vaikams kilo klausimai:
- Kas čia yra?- paklausė Tėja, ar čia miltai?
- Ar tirpsta, iš kur šitie miltai atsirado?- klausė Ema.
Auklėtojos vaikams paaiškino, kad kai kurie vaisiai ir daržovės turi daugiau krakmolo, o jį atrasti
galima panaudojus medicininį jodo tirpalą.
Eiga: ant stalo išdėliojome turimus perpjautus vaisius, daržoves, sėklas, duonos riekelę.
Susipažinome su jodo tirpalo savybėmis ir pipetės pagalba vaikai ant jų lašino jodą. Kartu
stebėjome, kaip keičiasi jodo tirpalo spalva. Vaikai atrado, jog praėjus 15 min., ant daržovių ir
vaisių vienur buvo šviesiau, kitur tamsiau. Pasitvirtino hipotezė: daugiau krakmolo ten, kur jodo
tirpalo spalva pasidaro tamsiai mėlyna.
- Dirbtinis sniegas girgžda ant pirštų,- kalba Jokūbas.
- Pažiūrėkit, juoda bulvė pasidarė,- vaikus kvietė Rugilė.
- Ir duona turi biškį krakmolo,- sako Dominykas.
Po eksperimento išbandėme piešimą krakmolu ir guašu, iš vaisių ir daržovių sėklų dėliojome
diagramas.
- Kaip švelnu, gleivėta,- džiaugėsi vaikai.
- Man patinka šitas „sniegas“,- dalinosi savo potyriais Vytenis.



 

2021 m. kovo 14 d., sekmadienis

KAS LEDĄ IŠTIRPDYS GREIČIAU?

 Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupės vaikai (3–4 m.) 

IU mokytoja Edita Miškūnienė 

Tikslas – supažindinti vaikus su medžiagų savybių kaita, darant išorinį poveikį.

Priemonės: du ledo gabalėliai, šaltas vanduo, karštas vanduo, smėlio laikrodžiai.

Anksčiau atlikto bandymo metu vaikai nustatė, kad ledas, per dieną, paliktas grupėje, ištirpo. Į klausimą „kaip pagreitinti ledo tirpimą?“, vaikai iškėlė hipotezes:

– Reikia užpilti vandeniu, – užtikrintai pasakė Adas.

– Reikia laikyti karštai, – pasiūlė Dorotėja.

– Reikia užpilti karštu vandeniu, – paantrino Toma.

Nutarėme, kad vieną ledo gabalėlį užpilsime šaltu vandeniu, o kitą – karštu. Ant dviejų vienodo dydžio ledo gabalėlių, užpilamas skirtingos temperatūros vanduo. Atliekant  bandymą, vaikai stebėjo ir analizavo ledo savybes. Stebėdami kaip tirpsta ledas, vaikai nustatė, kad ledas inde su karštu vandeniu ištirpo tada, kai subyrėjo 1-os min. smėlio laikrodis. Kai subyrėjo 2-jų min. smėlio laikrodis, ledas, užpiltas šaltu vandeniu, dar nebuvo ištirpęs. Ugdytiniai įvertino iškeltas hipotezes ir padarė išvadą: ledas karštame vandenyje tirpsta greičiau.


 

DABAR ŽINAU: VANDUO TIKRAI NUPLAUNA BAKTERIJAS

Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupės vaikai (3–4 m.) 

IU mokytoja Edita Miškūnienė  

Tikslas – supažindinti su vandens savybėmis ir remiantis vaizdumu sužadinti vaikų norą plauti rankas.

Priemonės: piešimo priemonės, polietileninis maišelis, indas su vandeniu.

Šio amžiaus vaikai suvokia tai, kas vaizdu ir konkretu. Atlikome eksperimentą, kurio metu buvo pademonstruota vandens galimybė pakeisti šviesos kryptį (laužti šviesą) ir padaryti nematomą bakterijų piešinį ant rankos. Vaikai, įmerkę bakterijų piešinį su polietileniniu maišeliu į vandenį, buvo nustebę ir tuo pačiu sužavėti:

– Dingo mikrobai! – nustebęs ir sužavėtas sušuko Markas.

– Vanduo nuplovė mikrobus! – nustatė Deimantė.

 



 

2021 m. kovo 9 d., antradienis

Kaip pasigaminti šakelių šluotą?

Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupė vaikai (3-4 m.)

Auklėtoja Nijolė Skukauskienė

Atšilus orams, nutirpus sniegui lauke vaikai rado daug senų šakų ir sausų pernykščių lapų. Jie panoro žaisti tvarkingoje aplinkoje, todėl pradėjo rinkti šakeles ir sudžiūvusius lapus. Pasiūlėme vaikams pasigaminti tradicines šluoteles, kurias nuo senų laikų rišdavo mūsų senoliai  iš šakų ar šakelių. Tokios šluotos buvo naudojamos kiemui, gatvei šluoti.

Tikslas – skatinti pastebėti pasikeitimus aplinkoje; lyginti daiktus pagal ilgį;  lavinti tvarkos palaikymo įgūdžius; mokyti savarankiškai atlikti elementarius darbus; pasidžiaugti savo darbo rezultatais.

Priemonės: ilgesnės šakos (kotui), daug panašaus ilgio šakelių,  virvė, žirklės.

Pirmiausia su vaikais  išsiaiškinome, kas yra šluota ir iš ko ją galime pasigaminti. Kieme vaikai rinko vėjo nulaužtas medžių šakeles, jas rūšiavo, lygino. Kruopščiai dėjo šakelę prie šakelės,  auklėtojų padedami jas rišo. Kiekvieną dieną išėję į lauką šlavė su jomis pavėsines, aikšteles.

Vaikų mintys:

·         „Pažiūrėkit kokia didelė šakelė“, – pasakė Adukas rodydamas ją draugams.

·         „Raganos šluota“, - su džiaugsmu pareiškė Kornelija, paėmusi šluotelę.

·         „Kaip gerai šluoja“, – pastebėjo  Dorotėja.

·         „Lapų nebėra“ – padarė išvadą Toma.