2021 m. liepos 21 d., trečiadienis

KAIP MAN PASTATYTI NAMĄ

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Nida, mokytojo padėjėja Dinara

„Ežiukų“ grupės vaikai 2-2,7 m. 

Liepos mėnesį, esant aukštai oro temperatūrai, medžių pavėsyje „Ežiukų“ grupės vaikai žaidė su smėliu. Vieni "kepė tortus", kiti kasė duobes, na o Hubertas su Eva bandė su kastuvėliais supilti aukštą „namą“. Tačiau po keleto minučių pyktelėję paklausė: „Kaip pastatyti namą, jis nepasidaro!“

Pradėjome tyrinėti smėlio savybes, jį suliedami vandeniu. Vaikams buvo parodyta,  kad smėlis gali būti birus-lipnus, sausas-drėgnas, lengvas-sunkus. Iš smėlio sumaišyto su vandeniu vaikai pastatė „aukštą namą“ ir jis nesugriuvo. Dar smagiau buvo namą puošti gamtine medžiaga, žolytėmis, ir nuo vėjo ant žemės nukritusiais lapeliais.

Išvada. Paklausus vaikų, kas nutiko smėliui, kai pripylėme vandenio, Hubertas atsakė, kad smėlis sušlapo.

 


2021 m. liepos 12 d., pirmadienis

Kas skęsta, o kas plūduriuoja?

 ,,Saulės zuikučių“ grupė (5-7 metai)

IU mokytoja Viktorija Liachovičiūtė

Tikslas: skatinti vaikus domėtis ir eksperimentuoti, suvokti vaisiaus žievės savybes.

Priemonės: vanduo, stiklinis indas, apelsinas, obuolys, citrina, puodeliai, ąsotis, peilis.

 Kalbantis apie popietę prie ežero, ugdytiniai iškėlė klausimą, kodėl taip atsitinka, kad vieni daiktai plūduriuoja vandenyje, o kiti skęsta, kodėl kai plaukiame su padanga ar ,,petukais“, mes plūduriuojame vandenyje? Todėl sugalvojome atlikti bandymą, parodantį kūnų plūduriavimą. Paėmėme tris vaisius: obuolį, apelsiną ir citriną. Į stiklinį indą prisipylėme vandens ir visus vaisius dėjome į jį, stebėjome, kaip dabar „elgsis“ vaisiai. Nenulupti plūduriavo vandens paviršiuje. Vienas iš ugdytinių samprotavo: -Čia tas pats, kaip plaukti su padanga, net nardyti neišeina...

Ištraukę vaisius iš vandens juos nulupome ir su nekantrumu laukėme rezultato, kas vyks toliau. Nulupti skendo stikliniame inde ir pasinėrė po juo neiškildami į paviršių. Vaikai padarė išvadą, jog keliaujant prie ežero maudytis ir smagiai leisti laiką, privaloma turėti apsaugos priemones, tokias kaip: padanga, petukai ar ratas, nes jie neleidžia kūnui skęsti ir kelia jį į paviršių.

     ,,Saulės zuikučių“ grupės vaikai sužinojo, kad apelsino, citrinos žievelėje yra mažytės oro pūslelės, kurios kelia apelsiną į viršų (principas-pripūstas gelbėjimosi ratas), todėl neluptas – plūduriavo vandens paviršiuje. Vaikai sužinojo kūnų plūduriavimo sąlygas, suprato, kad kūnas gali skęsti, plūduriuoti paniręs arba kilti į paviršių, dalinosi bandymo įspūdžiais, taip pat sumąstė ir įgyvendino smagią idėją – nuluptus vaisius susipjaustė ir pasigamino skanų, gaivinantį vasarišką gėrimą.

 



Ledas ir jo savybės

,,Saulės zuikučių“ grupė (5-7 metai)

IU mokytoja Viktorija Liachovičiūtė
 Tikslas: skatinti vaikus tyrinėti ir eksperimentuoti, bandyti, stebėti ir atrasti ledo savybes.
Priemonės: vanduo, dažai, ledukų formelės, pipetės, teptukai, staltiesės.

Karštomis vasaros dienomis, vaikai dažnai pagalvoja apie laiką prie ežero, vandenį, jo pramogas. Priešmokyklinės grupės ugdytiniai, peržiūrėję vaizdo medžiagą, kaip atsiranda ledas, vanduo ir garai, susidomėjo ir išreiškė norą, patiems pasigaminti ledą. Saulėtą popietę, bendradarbiaudami supilstė vandenį į formeles, paliko jį šaldymo kameroje ir nekantraudami laukė, kada vanduo pavirs ledu. Susitingęs vanduo sukėlė daug džiugių emocijų, ypač karštuoju metų laiku. ,,Saulės zuikučiai“ turėjo atlikti užduotį: sumaišyti ir eksperimentuojant pasigaminti vandeninių dažų, kuriais dažė jau sušalusio vandens gabalėlius. Stebėjo, kaip ledas ištirpęs virsta spalvotu vandeniu ir maišydami kūrė įvairias spalvas. Vaikai turėjo galimybę pajausti, kurti, stebėti bei džiaugtis bendru rezultatu.

Po eksperimento vaikai samprotavo:

Milana: -Pažiūrėkit, ledas bėga spalvomis!

Kotryna: -Ai, koks šaltas ir slidus!

Ignotas: -Ledas rankoje tirpsta!

Adriana ir Tijus nusprendė, jei paliksime ledą ant saulės, jis vėl pavirs į vandenį.

Fausta įsivaizdavo, jog spalvindama vandenį, kuria sraunią upę.