Kas atgaivins karštą vasaros dieną?

Ikimokyklinio ugdymo „Boružiukų“ grupės vaikai 4 m.

IU mokytoja Laimutė Lašienė

Po išeiginių, darželyje, susėdę medžių pavėsyje, vaikai gurkšnodami vandenį, pasakojo ką veikė karštomis savaitgalio dienomis: maudėsi ežere, baseine, plaukė baidarėmis, prie jūros statė smėlio pilis, valgė braškes, ledus...

Noriu daug daug ledų. Valgyčiau visą dieną iki nakties“ – Dominykas.

„O iš ko pasidaro ledai?“ – paklausė Elijus.

„Aš tai pas močiutę valgiau jau padarytus, jie buvo šalti“ – Rugilė

„Tai gal kažką sušaldytą valgei?“ – Ema.

Tikslas – aiškintis iš ko galima pagaminti ledus, patiems juos pasigaminti  ir išrinkti skaniausius.

Priemonės: mediniai ledų pagaliukai, ledų formelės, vienkartinės stiklinės, šaldytos uogos, vanduo, vafliniai indeliai, įvairaus dydžio šaukštai.

Su vaikais aptarėme iš ko gaminami ledai, kokio skonio jie būna, kur juos dėti, kad sušaltų, kada pradeda tirpti, kodėl? O tada... vaikai maišė mamų atneštas uogas su vandeniu, gautą masę dėjo į skirtingo dydžio ledų formeles, vienkartines stiklines, juos nešėme į šaldytuvo kamerą. Smagiausia, kad veikla vyko lauke. O kol laukėme kada „pasigamins“ ledai, vaišinomės vafliais, pagardindami juos mėlynių, braškių, žemuogių, spanguolių, juodųjų serbentų uogomis. Kiekvienas turėjo galimybę rinktis, įsidėti norimą kiekį, su draugais aptarti jaučiamą uogų skonį, pasakyti savo nuomonę. Lyginome kuriuose indeliuose didesniuose ar mažesniuose ledai sušalo greičiau.

Suvalgę pačių gamintus ledus vaikai nusprendė, kad:

✔       „ledai pasidaro kai sušąla uogos ir vanduo” - Elija

✔       „skaniausi ledai braškiniai” – Tajus, Rugilė

✔       „juodųjų serbentų neskanu, kartūs” - Dominykas

✔       „spanguolių ledai rūgštu, nenoriu” - Ema

✔       „mėlynės skanios, nuo jų liežuvis būna mėlynas” - Akvilė

✔       „kai uždarytos parduotuvės ledus galima sušaldyti namie” – Vytenis

✔       „mažesniame indelyje ledai kietesni“ - Arijus 

SVOGŪNAI IŠ DARŽELIO DARŽO

 Tikslas – pratintis prižiūrėti augalus, stebėti, kaip jie auga, panaudoti juos maistui.

Priemonės: svogūnų daigai, laistytuvai, liniuotė, peiliukai, lentelė, tepamas sūris, duona.

          Darže pasėjome keletą rūšių daržovių, pasodinome žieminių svogūnų daigų. Vaikai apžiūrinėjo juos, skaičiavo laiškus, pamatavo jų ilgį. „Aš nemėgstu svogūnų...“ sakė dauguma vaikų.

            Prižiūrėjome daržą, stebėjome, kaip auga svogūnai. Keletas vaikų vis pageidavo nusiskinti ir suvalgyti po laišką. Draugai stebėjo, kaip jie valgo, bet ragauti nedrįso. Kilo idėja: patys prisiskynė svogūnų, parsinešę į grupę matavo jų ilgį (ilgiausias, trumpiausias), nuplovę patys supjaustė ir pabarstė ant duonos riekučių su tepamu sūriu. Tokius sumuštinius ragavo ir valgė beveik visi vaikai.

            Išvada: savo pagamintas maistas – pats skaniausias.

 

KAIP NUDAŽYTI VILNĄ?

 Tikslas - pasigaminti dažų ir nudažyti vilną

Priemonės: skirtingo ilgio krepinio popieriaus juostelės, kolbos, vanduo, vilna.

          Adelė papasakojo, kad su mama namuose vėlė vilnos rutuliukus ir gamino karolius. Vaikai susidomėjo jos pasakojimu ir patys panoro išbandyti tokią veiklą. Jiems buvo pasiūlyta spalvotos ir nedažytos vilnos sruogos. Visi rinkosi spalvotą vilną, bandė ją velti. Iš nuveltų kamuoliukų sukūrėme bendrą paveikslą. Vaikai kalbėjo: „Nespalvota vilna negraži...“, „Ar nėra oranžinės? Man patinka tokia spalva...“.     Vaikams kilo klausimas: kaip būtų galima nudažyti baltą vilną?

        Buvo pasiūlyta pasigaminti dažų iš krepinio popieriaus. Vaikams kerpant juostelę, jos gavosi skirtingo ilgio. Jie ėmė jas lyginti: kuri ilgesnė, kuri trumpesnė. Į  kolbas pripylėme šilto vandens ir į vieną sumerkėme trumpą juostelę, į kitą – ilgesnę. Vaikai stebėjo, kaip nusidažo kolbose vanduo. Kai popierius išbluko, jį išėmėme ir palyginome nudažyto vandens spalvos intensyvumą. Vaikai padarė išvadą, kad ten, kur mirko  ilgesnė juostelė, vanduo tapo ryškesnis, nei ten, kur buvo trumpesnė juostelė.

        Į spalvotą vandenį sudėjome vilnos sruogas ir stebėjome, kaip jos keičiasi. Kai sruogos nusidažė, palyginome, iš kurios kolbos išimta vilna ryškiau nusidažė.

         Eksperimento pabaigoje padarėme išvadą: galima patiems pasigaminti dažų; kuo daugiau naudosime spalvoto krepinio popieriaus, tuo ryškiau nusidažys vilna.

 

 

 

 

 

Mano šeima

Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupė vaikai (3-4 m.)
Auklėtoja Nijolė Skukauskienė

Amerikiečių filosofas ir rašytojas George Santayana yra pasakęs, kad šeima – vienas gamtos šedevrų. Tą gamtos šedevrą sudaro : mama, tėtis, vaikai, brolis, sesė, seneliai, senelės. Artimiausi žmonės esantys šalia mūsų. Daugumai žmonių šeima – saugumo ir laimės vieta. Tai ypač aktualu, kai vaikas auga ir šeima jam suteikia saugią aplinką, kurioje jis gali kurti, žaisti, bendrauti. Artėjant tarptautiniai šeimos dienai nutarėme pasikalbėti su vaikais apie šeimą, jos vertybes.
Tikslas - kurdami koliažą „Mano šeima” kirpdami, klijuodami, spalvindami lavinsis akies ir rankos koordinaciją, smulkiuosius pirštų raumenis; skaičiuos kiek šeimos narių gyvena kartu; pasakys kiekvieno šeimos nario vardą.
Koliažą papildys įvairiais piešiniais pagal sumanymą (pvz. saulė, žolė. gėlės ir kt).
Priemonės: popieriaus lapai su nupieštais namais, kortelės su žmonių veidais, žirklės, klijai, spalvoti pieštukai, logo kaladėlės.

Paruošėme vaikams popieriaus lapus su nupieštais namais ir korteles su žmonių veidais. Pirmiausia kartu aptarėme kas tai yra šeima ir kas ją sudaro. Kiekvienas savarankiškai išsirinko jam patikusi paveikslėlį su namu. Vaikai rinkosi kortelėse paveikslėlius, atitinkančius jų šeimos narius, kirpo jas ir klijavo į pasirinktą
namo langelį. Vyresnieji vaikai turėjo nupiešti trūkstamas veido dalis. Vėliau įvardino šeimos narių vardus, juos spalvino. Sekančią dieną vaikai skaičiavo, kiek žmonių sudaro jų šeimą. Kad būtų lengviau, prie kiekvieno piešinyje užpildyto langelio dėjo lego kaladėles. Po to iš jų statė bokštą, rikiavo juos į eilę, skaičiavo, lygino kuris didžiausias, o kuris mažiausias.

- Mano bokštelis didžiausias. – pastebėjo Markas.
- Daug vienodų namelių, - sustačiusios bokštelius į eilę, konstatavo Dorotėja su Kornelija.
- Mano toks pat kaip Amelijos, - pasakė Gabija. 

Lenktyninė mašina

 Priešmokyklinio ugdymo ,,Saulės zuikučių“ grupė (6-7m.)
PU mokytoja Kristina Gasiūnienė

Tikslas – kūrybiškai ir išradingai panaudoti kartonines dėžes.
Priemonės: kartoninės dėžės, vienkartinės lėkštės, vielutės, sagos, spalvotas popierius, klijai, žirklės, lipni juosta, įvairios dailės priemonės.
Vaikai vasarą daug laiko praleidžia lauke ir susigalvoja įvairiausių žaidimų. Edukaciniame namelyje rado tris nenaudojamas dideles dėžes. Buvo iškeltas klausimas: kam jos reikalingos? Su vaikais diskutavome kur ir kaip jas galime panaudoti. Vienas iš pasiūlymų buvo pasidaryti mašiną(as). Iš grupės atsinešėme įvairių priemonių, kurias vaikai panaudojo savo mašinų kūrimui.
Kiekviena komanda pristatė savo mašiną: pavadinimas, didžiausias greitis, kokioje šalyje pagaminta, kiek kainuoja. Vaikai tikrai kūrybiški. Suorganizavome lenktynes, kuriose važiavo „Ferrari“, ,,BMW“ ir „Lamborghini“. Laimėjo draugystė.
Išvada: kartoninės dėžes puikiai tinka žaidimams.