Į ką gali pavirsti vanduo?

 

„Saulės zuikučių“ grupė (6-7 metai)

PU mokytojos I. Švelnienė,  A. Čirūnaitė-Bruzgė

Situacija: Savaitės projektas buvo „Į ką gali pavirsti vanduo?“, todėl visą savaitę vaikai tyrinėjo vandens savybes ir formas. Su mokytojų pagalba vaikai aiškinosi, koks vandens skonis, spalva ir kvapas; kuo skiriasi lietaus vanduo  ir vanduo iš tvenkinio bei čiaupo; iš kur atsiranda vanduo; į ką pavirsta vanduo, kai jis sušąla; ledas vandenyje skęsta ar plaukia; ar žmoguje yra vandens?

 Tikslas: Tyrinėti įvairias vandens būsenas, praktiškai išbandyti jų virtimą iš vienos būsenos kita.

Priemonės: Lietaus, tvenkinio, geriamas vanduo, maistiniai dažai, druska, cukrus, citrinos rūgštis, krakmolas, skutimosi putos, cinamonas, ledukai, maistinė plėvelė, talko pudra, vienkartinės stiklinės, rašikliai.

Veiklos: Vaikai, atėję į darželį, rado daug įvairių priemonių, kurios skatino smalsumą. Vaikai pagal jas bandė nustatyti savaitės temą. Atsakymą jiems padiktavo paruošti stiklainiai su vandeniu. Vaikai, palyginę stiklainiuose esantį vandenį, nutarė, kad vanduo bespalvis ir bekvapis, o vanduo iš čiaupo dar ir beskonis. Vėliau vandenį dažė maistiniais dažais, gardino prieskoniais. Lengviau suprasti vandens apytakos ratą padėjo praktinis bandymas: vaikai stebėjo, kas vyksta į didelį  dubenį pripylus verdančio vandens, jį uždengus maistine plėvele, o ant jos pridėjus ledukų. Šio bandymo metu vaikai stebėjo ir skirtingas vandens būsenas: kietą, dujinę ir skystą. Vėliau, į skardinį indą pripylę ledukų ir juos užpylę druska, užfiksavo šerkšno atsiradimą. Tyrinėjant vandens būsenas kilo problemą- kur gauti sniego? Pasigaminome dirbtinio sniego iš krakmolo ir skutimosi putų- sniegas buvo kvepiantis, švelnus, šiltas, bet netikras. Vaikai gavo užduotį patikrinti šaldiklius namuose, galbūt ten ras tikro sniego. Į pagalbą atskubėjo Tomo mamytė, kuri pakvietė vaikus į prekybos centrą, ten vaikai apžiūrėjo ledo gaminimo aparatą ir gavo tikro sniego, kurį parsinešę tyrinėjo grupėje. Sekančią dieną vaikams teko įvardyti vandens skleidžiamus garsus: greičiausiai atpažino lietų, jūros ošimą, skylančio ledo, tačiau krioklio šniokštimo įminti nepavyko. Sėdę prie stalų ėmėsi „sauso piršto” eksperimento: pripylę į stiklinę vandens ir gausiai pabarstę cinamonu vienas po kito kišo pirštą į vandenį ir, vaikų nuostabai, ištraukdavo sausą pirštą! Vėliau stebėjo kaip skyla „ledynai”: į lėkštes pripylė vandens, kurį nudažė maistiniais dažais, pabarstė talko pudra ir paėmę indų ploviklyje suvilgytus kosmetinius krapštukus baksėjo tirpalą. Tokiu būdu „ledynai” akimirksniu skyrėsi į smulkesnius. Pakalbėję apie vandens naudą, aiškinomės kiek per dieną vaikui reikia išgerti vandens. Supratę, kad beveik visi jo suvartoja per mažai, dekoravome vienkartines stiklines, kurias padėjome matomoje vietoje, kad vis primintų įsipilti vandens. Pildėme „vandens suvartojimo” lentelę. Kiekvienas vaikas, išgėręs pusė stiklinės vandens, prie savo vardo padėdavo pliusą. Tokiu būdu skatinome vandens vartojimą. Savo matematinius gebėjimus vaikai rodė atrinkdami reikiamą centų sumą, nes už puikų darbą buvo apdovanoti bilietais į „Vandens parką”.

 

Vaikų mintys:

Leonas: O rytoj dar galėsime su šituo sniegu žaisti? (Deja...ištirpo)

Nojus: Ar galėtumėte sniego receptą mamai nusiųsti, kad žinotų kaip pagaminti.

Emilė: O ką rytoj su vandeniu darysime?

Vykintas: Aš norėčiau, kad kasdien tiek sniego grupėje turėtume.

Tomas: Pas mano mamą sniego visada galime gauti.