KIEK VANDENS LAŠELIŲ TELPA ANT MONETOS?

PU „Saulės zuikučių“ grupė, 6 metų vaikai

PU mokytoja Nida Šaparnienė

Tyrinėjant vandens būsenas ir savybes su vaikais išsikėlėme sau klausimą – kiek vandens lašelių galėtų tilpti ant euro cento monetos. Elijus teigė, kad gal 10 tilps, Rugilė manė, gal 20 lašų galėtų tilpti. Internete suradome informacijos, kad ant vieno cento monetos yra pavykę užlašinti net 50 lašų. Kilo diskusija, jei kažkam pavyko  tiek daug lašinti, tai kodėl gi nepabandžius ir mums!

Iškėlėme hipotezę, kad ant monetos galėtume užlašinti daugiau nei 20 lašų vandens.

Hipotezei patikrinti pipetėmis lašinome ant monetos vandens lašiukus, juos skaičiavome ir žymėjome tyrimo lapuose. Bandymą, kartojome keletą kartų, kad gautas rezultatas būtų patikrintas. Po bandymo kaip dera tikram tyrimui braižėme diagramą ir surašėme gautus rezultatus. Juos palyginome ir skirtingomis spalvomis pažymėjome, kam pavyko daugiausiai sutalpinti lašiukų, o kam mažiausiai.

Išvada. Hipotezė pasitvirtino, nes ant monetos pavyko Rugilei užlašinti, net 29 lašiukus. Vaikai pastebėjo, kad lašinant vandenį ant monetos susidarė vandens kalnas, kuris veikia kaip didinimo stiklas, nes padidino skaičių. 

 

KAIP SUKONSTRUOTI AUKŠTĄ PASTATĄ, KAD JIS NENUGRIŪTŲ?

 Grupė PU „Saulės zuikučiai“, 5-6 m.

PU mokytoja Nida Šaparnienė

Minint Sausio 13 su vaikais vyko pokalbiai apie 1991 įvykius Lietuvoje. Klausėme kaip žmonės saugojo ir ginė įvairius pastatus Vilniuje, stebėjome gražiausius Nepriklausomos Lietuvos vaizdus, kurių metu vaikai atkreipė dėmesį į Televizijos bokštą. Kilo diskusija apie jo aukštį, dydį, kas projektavo pastatą, kas jį pastatė, kaip jis nenugriūna toks aukštas ir plonas.

Problema. Paaiškėjo, kad Vilniuje yra buvę dauguma vaikų, tačiau Televizijos bokšto tikrovėje nėra matę. Diskutuojant pokalbis pakrypo, kad tokį bokštą mes galime pabandyti pastatyti grupėje. Tik kaip padaryti, kad jis stovėtų ir nenugriūtų, bent 1 minutę.

Eiga. Bendradarbiaudami komandose ir padėdami vienas kitam planšetėse tyrinėjome kaip atrodo Televizijos bokštas iš arti, iš kokių dalių jis sujungtas. Nusibraižėme brėžinius, skaičiavome aukštus, juos pažymėjome sutartiniais ženklais. Statybai vieni rinkosi ir suko popieriaus lakštus, juos sutvirtino su lipnia plėvele ir klijais. Kiti konstravo iš popierinių rankšluosčių, tualetinio popieriaus ritinėlių. Prireikė ir popierinių lėkščių. Taip grupėje iškilo net keturi televizijos bokštai su gynybinėmis sienomis ir Lietuvos trispalvėmis.

Išvada. Vaikai įsitikino, kad norint pastatyti aukščiausią bokštą, reikia padaryti tvirtą pagrindą, dedant nuo didesnių detalių iki mažesnių, ir mažiausių. Bokšto aukštis nepriklauso tik nuo detalių skaičiaus. Garsiai svarstydami, kaip sužinoti statinių aukštį, visus bokštus dėjo vieną šalia kito – nuo aukščiausio iki žemiausio, taip sužinodami, kuri komanda pastatė aukščiausią bokštą. Labiausiai vaikus nudžiugino tai, kad nors ir bokštai gavosi kreivi, tačiau nenugriuvo nei vienas.

„Kaip pasigaminti mašiną?“

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja: Inga Čičinskienė

IU „Bitučių“ grupės 3-4 metų vaikai

Situacija. Vaikai supažindinti, kad dalyvaus renginyje „Riedėkim Rokiškio ritmu 2022“. „Auklėtoja, aš neturiu paspirtuko, tai aš negalėsiu dalyvauti šventėje?- paklausė Liepa“. Nutarėme išsiaiškinti, ką galime padaryti, kad vaikai, kurie neturi paspirtukų, dviračių, ar nemoka jais važiuoti, galėtų dalyvauti šventėje.

Tikslas. Naudojant įvairaus dydžio dėžes, antrines žaliavas  sukonstruoti mašinas.

Priemonės. Įvairaus dydžio kartoninės dėžės, kompaktiniai diskai, siūlai, mediniai iešmeliai, lipni, juosta, karšti klijai.

Veiklos:

Video medžiagos peržiūra ir analizavimas – kokiomis transporto priemonėmis vaikai atvyksta į šventę. (Praėjusių metų renginių video medžiagos peržiūra). Kaip galima pasigaminti mašiną iš antrinių žaliavų.

Priemonių aptarimas (Kokių dėžių reikia ir kur jas gauti, kokius daryti ratus ir langus, kaip mašinos judės ir ko tam reikia).

Darbo eiga:

-          Vaikai ėjo į rūsį, rinkosi tinkamas kartonines dėžes;

-          derino, kaip galima sujungti dėžes, kad galėtų sukonstruoti mašiną;

-          bendradarbiaudami su vaikais ir mokytojomis kūrė mašinas;

-          pratinosi saugiai elgtis su aštriais ir karštais daiktais;

-          sukonstravo mašinas ir dalyvavo šventėje.

Pasiekimų vertinimas​. Kurdami ir konstruodami vaikai tyrinėjo, aiškinosi ko reikia norint sukurti mašiną ir kaip galima susijunti atskiras detales, lygino mašinas pagal dydį, aiškinosi, kokia ir kodėl turi būti ratų forma, matavo ratų dydį ir aiškinosi, kuri mašina gali judėti greičiau. Visos kūrybinės veiklos ugdė vaikų matematinį mąstymą, išradingumą ir kūrybiškumą, mokėjimą užbaigti pradėtą darbą ir juo džiaugtis, bendravimą ir bendradarbiavimą su bendraamžiais bei suaugusiais.

Vaikų mintys:

·         Nojus-  „Mašina iš dėžės? Bus įdomi“

·         Liepa- „Mašina tikrai galės važiuoti su siūlu?“ (klausė, rišdama siūlą, mašinos tempimui).

·         Hektoras- „Galima piešti ant mašinos?“ (klausė, piešdamas ratus). 

·         Gabrielius- „Buvo sunku. Labai pavargom“ (atsakė, grįžęs iš šventės)