Ikimokyklinio ugdymo
„Žiogelių“ grupės vaikai (3 m.)
Auklėtojos: Nijolė
Skukauskienė, Edita Miškūnienė
Tikslas – supažindinti vaikus su medžiagų
savybių kaita.
Priemonės: sniegas, guašas, vanduo,
purkštukai, antrinės žaliavos.
Apgaubus
žemę puriu sniegu, prasidėjo smagios akimirkos lauke. Sniego baltumas, kaip tas
popieriaus lapas. O gal pavyks piešti ir ant sniego?
Atsinešėme
į grupę sniego. Vaikai pabandė ant jo piešti teptuku ir akvarele.
Nutarėme išbandyti piešimą su purkštukais ant sniego lauke.
Pradėjome ruošti dažus
piešimui ant sniego. Vaikai į vandenį pylė guašą, maišydami stebėjo kaip
keičiasi vandens spalva.
Lauke purkšdami spalvotą
vandenį ant balto, lyg popieriaus lapas sniego, vaikai stebėjo paliekamus dažų
pėdsakus. Likusį nuspalvintą vandenį supylėme į ledų šaldymo formeles ir kitas
panaudotas pakuotes. Į penkis indelius
dar vaikai įdėjo pagaliukus, o į tris – kankorėžius. Indelius iki rytojaus
palikome lauke. Artėjo šalta naktis, įdomu, ką rasime?
Sekančią
dieną indelius su spalvotu vandeniu, kuriuos palikome lauke, atnešėme į grupę.
Vaikai apžiūrinėdami spalvotus ledukus, išimtus iš indelių, nustatė pakitimus.
Toliau
tyrinėdami sušalusio spalvoto vandens savybes vaikai išbandė skirtingą piešimą.
Bandė spalvinti nespalvotus ledo gabaliukus, spalvotais ledukais piešti ant
balto lapo, o vėliau ant balto panaudoto pakavimo porolono. Su juo vaikai
surado ir kitus veikimo būdus.
Nuspalvintą
sniegą ir likusius spalvoto ledo gabaliukus sudėjome į kibirėlį ir stebėjome
kas jam nutiks.
Sekančią
dieną Radvilas U. atsinešė iš namų padėkle užšaldytą vandenį. Vaikai lietė jį,
glostė, bėrė ant jo druską ir stebėjo kas vyksta. Jie pastebėjo, kad toj vietoj
kur pabėrė druskos ledas pasidarė šiurkštus.
Vaikai padarė išvadas:
·
kai šilta sniegas ir ledas ištirpsta;
·
sniegas ištirpo greičiau;
·
kai jvandenį sušaldai jis pavirsta į ledą;
·
kad teptuku ant minkšto sniego piešti
sunku, spalvos „dingsta, pasislepia“, jos pasimato kai „purtai“ teptuką;
·
lengviausia dažus ant sniego purkšti.
Vaikų mintys:
–Sniegas minkštas. Pieštukas nepieš, –
pastebėjo Toma.
–Reikia piešti su spalvom, – pasiūlė
Radvilas T.
–Vanduo spalvinasi, – džiaugsmingai
šūktelėjo Markas, maišant vandenį su akvarėle.
–Vandeniui bus šalta, – nuliūdusi pasakė
Kamilė V., auklėtojai nešant formeles su spalvotu vandeniu į lauką.
–Kieta spalva, – įvertino Markas, paėmęs
leduką.
–Pučiu, kad sušiltų, –
paaiškino savo bandymą sušildyti ledą Dorotėja, pūsdama šiltą orą iš burnos į
sušalusį nudažytą vandenį.
–Ledas, begėdis, sušaldė kankorėžį, –
įžvelgė Radvilas U.
–Apklojau ir nešalta, – pademonstravo
Kamilė V., susukusi ledą į poroloną.
–Ant pakalono
(=porolono) geriau, – nustatė Karina, braukydama porolonu spalvotą ledo
gabalėlį.
–Ledas tirpsta,
tip-tip, – padarė išvadą Radvilas T., laikydamas iškeltoje rankoje spalvoto
ledo gabalėlius, susuktus į poroloną ir atidžiai stebėdamas kaip kapsi
ištirpusio ledo lašai.
–Žiūrėkit, va, ištirpo! – sušuko Radvilas
T., - pastebėjęs kibire vandenį.