Pavasariniai lobiai

 Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupė vaikai (3-4 m.)

Auklėtoja Nijolė Skukauskienė

Daug džiaugsmo vaikams suteikia būvimas gamtoje, kurioje slypi gamtos lobiai. Stebėdami gyvąją gamtą jie įgyja daug žinių, naujų potyrių. Kasdien stebi gamtos pakitimus, atranda gamtinę medžiagą  (kankorėžius, šakeles, sėklytes ir kt.), tyrinėja, skaičiuoja, lygina. Atlikdami pateiktas užduotis, džiaugiasi rezultatais.

Tikslas - sudaryti galimybes patiems vaikams ieškoti informacijos; skatinti tyrinėti ir kritiškai mąstyti; mokyti sutelkti dėmesį, lavinti pagrindinius pojūčius: regėjimą, lytėjimą; veikti grupelėmis.

Priemonės: kiaušinių dėklai su užduotėlėmis.    

Paruošėme vaikams dėžutes su užduotėlėmis ir pasiūlėme jas užpildyti. Pirmiausia kartu apžiūrėjome paveikslėlius, išsiaiškinome ko reikės ieškoti. Vaikams kilo klausimas, kas pavaizduota paskutiniame langelyje. Išsiaiškinome, kad tai klevo sėkla. Išėję į kiemą vaikai kibo į darbą, užpildę savo dėžutes padėjo draugams. Pildant dėžutes iškilo problema, kaip patalpinti medžio šakeles į jam skirtą vietą.

-         Šakelės netelpa, - susirūpino Gabija.

-         Reikia jas sulaužyti, - pasiūlė Toma.

-         Kiek daug „kačiukų“, - pastebėjo Markas.

-         Kokie jie švelnūs, -  braukdama sau per veidą, džiaugėsi Kornelija.

Pabaigę paiešką, vaikai apžiūrėjo vieni kitų dėžutes, pasidžiaugė surastais „lobiais“.

 

„Gandro lizdas“

 Ikimokyklinio ugdymo „Drugelių“ grupės vaikai (2- 3m.) 

IU mokytoja:  Ina Švelnienė

Pavasaris keliauja per žemę. Jis jaučiamas kiekviename pumpure, gležnoje žolėje, tvyro vaiskiam ore. Tai jis priverčia nusišypsoti žmones. Tai jis iš tolimų kraštų parvilioja gandrus.

– Gandre, gandre, ką darai?

– Skrendu.

– Gandre, gandre, ką darai?

– Šaką nešu.

– Gandre, gandre, ką darai?

– Lizdą suku.

 

Problema: Gandrai pas mus sugrįžo pavargę ir išalkę, ne visi surado savo senuosius namus. Visi vaikai geranoriškai sutiko pagelbėti gandrams susisukti lizdus.

Priemonės: Ledų pagaliukai, iešmeliai, medžių šakelės, plunksnos, žabeliai, samanos.

    Vaikai, pasinaudodami paruoštomis priemonėmis, visą savaitę kūrė gandrams lizdus. Jie savarankiškai rinkosi priemones, jų kiekį, lizdo formas, darbo eigoje keitė sumanymus, tarėsi su draugais. Iš pradžių smagi ir paprasta atrodžiusi užduotis, vėliau pasirodė beveik neįveikiama, nes apvalūs iešmeliai vis nuriedėdavo ne ten, kur reikia; ledų pagaliukų nepavyko tvirtai sujungti; o samanos pasirodė visai netinkamos statyboms; iš vienintelių šakelių pavyko sukurti lizdą, panašų į tikrą.

Išvada: Vaikai suprato, kad paukšteliai, net ir be rankų, sugeba susisukti tvirtesnį lizdelį.

Tomas: Ga ga gyvens čia.

Beata: Va čia tupi.

Jokūbas: Nepavyko, išgriuvo lizdas. 

 

STEAM veikla „Šviesa ir tamsa"

 Priešmokyklinio ugdymo „Pelėdžiukų“ grupės vaikai (6 m.)

PU mokytoja  Albina Kasparienė

Tikslas – Išsiaiškinti paros dalių nuoseklumą, jog kasdien diena prasideda rytu, baigiasi vakaru, o po to ateina naktis.  Aptarti dienos režimą. Supažindinti vaikus su parų keitimusi ir  pasakymais: rytas, diena, vakaras, naktis, šiandien, vakar, rytoj.

Priemonės: popierinės vienkarinės lėkštutės, guašas, teptukai, vanduo, žirklės.

Ryto rato metu aiškinamės, kodėl vienur yra diena, o kitur naktis?;  Ką bendro turi saulė ir metų laikai?

Kas būtų, jei visada šviestų saulė arba mėnulis?

Vaikų mintys:

Dieną miegotume, o naktį nemiegotume  ir tada labai pavargtume.

 Matytume tik tamsias spalvas.

Būtų daug avarijų, mašinos susidaužtų, nes būtų tamsu.

Nežinotumėm, kada važiuoja autobusai.

Nebežinotume kas turi būti.

Nežinotumėm, kada reikia keltis.

Jei būtų visada mėnulis, tai visada būtų tamsu.

Kad geriau suprastų šviesos ir tamsos ritmą, vaikai panaudodami antrines žaliavas. Pasigamino priemonę, kurios pagalba galėjo išsiaiškinti paros dalių nuoseklumą. Žaisdami su savo pasigamintu žaislu, jie įtvirtino žinias, kad, kaip ir mėnesiai turi eiliškumą ir negali susimaišyti, taip ir diena neprasidės neišaušus rytui, naktis neateis nepraėjus vakarui. 

 

Kas atsitiks kiaušiniui ?

 „Boružiukų“ grupė, 4 m. vaikai
IU mokytojos Laimutė Lašienė, Daiva Šarkauskienė

Idėja. Pamerkti vištos kiaušinius į skirtingus skysčius.

Eiga: kiaušinius pamerkėme į vandenį, Coca colą, kavą, actą. Tris paras laikėme juos induose su šiais skysčiais. Ištraukę pastebėjome, kad kiaušinis, kuris mirko vandenyje – buvo švarus, kuris buvo kavoje ir coca coloje – apsinešęs rudomis apnašomis, o tas kuris mirko acte - baltas ir be lukšto, minkštas.

Išvada: „Kiaušinio lukštas, kaip ir dantys, sudarytas daugiausia iš kalcio. Jam įvairūs skysčiai daro skirtingą poveikį, todėl lukštas pakinta: actas suardo kiaušinio lukštą ir kiaušinis pasidaro tarsi guminis, minkštas. Kava ir Coca cola padengia lukštą rudomis apnašomis, kurias, kaip ir dantis galima nuvalyti  naudojant dantų pastą. O štai vanduo kiaušinio lukšto nepakeičia“.

Vaikų mintys:  

„ Kiaušinis iš Coca colos buvo purvinas“ – Akvilė 

    „Vandeny kiaušinis nusiprausė ir dabar švarus“ – Ema

„Kvepia kava tas, kur buvo kavoje“ - Rugilė

 

 

 

Eksperimentai su kiaušiniais

 „Boružiukų“ grupė, 4 m. vaikai
IU mokytojos Laimutė Lašienė, Daiva Šarkauskienė

Laukdami Velykų su vaikais kalbėjome apie Velykų simbolį - margutį.

  „Žinau, kad – margutis yra margai spalvotai nuspalvintas kiaušinis“ – Gytė.            

  „Mes namuose dažnai juos valgom ir Velykom dažysim“ – Vytenis.

„O kas yra kiaušinio viduje?“ – klausia Ema (3 m.) ir pastukseno kiaušinį į stalą.

 „Sudaužysi ir nebebus, padėk“ – sako Deivilė.

„Taigi jis rieda...“ – Ema 3 m.

Problema „Kaip padėti ant stalo kiaušinį, kad jis neriedėtų?“. „Kaip pastatyti kiaušinį smaigaliu ? “. „Reikia jam atramėlės“- Jokūbas.

Bandymas. Naudojome druską – pripylėme ant stalo ir padėjome stačią kiaušinį. Jis stovėjo.

„O kiaušinio viduje yra viščiukas?“ – klausia Gytė

Bandymas. Pradaužėme lukštą ir įsitikinome, kad kiaušinio viduje trynys ir baltymas. Viščiuko nėra.

Meninė veikla – naudodami įvairios formos, dydžio, spalvos ir gamtinę medžiagą vaikai kūrė margučiui raštą. Paveikslėliais puošė skirtingo dydžio kiaušinius, kurie pavirto „gėlėmis".

Vaikų mintys:  

„Kiaušinis gali stovėti, padariau ant druskos lizdelį“ – Elija

„Jis gali ir gulėti kaip lovoj“ – Vytenis

„Viščiukas bus jei sušildysiu kiaušinį“ – Ema

„Tai galima pašildyt vandenį ir įdėt kiaušinį“ - Jokūbas

 

KAS PADEDA LIETAUS LAŠELIUI JUDĖTI?

 Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Albina Kasparienė

„Pelėdžiukų“ grupės vaikai 6 m.

Viktorijai stebint per langą lietų, kilo klausimas: 

-          Auklėtoja, o kaip vaikšto lietaus lašelis? Kas jam padeda judėti? 

Vaikai pradėjo spėlioti. Padeda debesys, vėjas, lašeliai atsitrenkia į stiklą ir taip juda. Tada Jokūbui kilo mintis:

-          O jei nėra stiklo?

   Auklėtojai pasiūlius, kartu su vaikais pasigamino priemonę eksperimentui atlikti ir įsitikinti, kaip juda lietaus lašeliai. Tam reikėjo purkštuvo augalų laistymui, pakavimo plėvelės, dažų, baliono. Kad nesušlaptų ant karkaso apvyniojo maistinę plėvelę. Vandenį nudažė mėlynu guašu. Purškė ant plėvelės ir lašeliai labiau išryškėjo. Kad sudarytų vėjo efektą, pripūtė balioną ir leido iš jo orą į purškiamus lašelius. Taip vaikai stebėjo lašelių krypties pasikeitimą.

Taip vaikai padarė išvadą, kad lašeliui judėti padeda vėjas.