STEAM veikla „Kaip pastatyti tiltą?

Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupė vaikai (4-5 m.)

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Nijolė Skukauskienė

 Pasiūliau vaikams sudalyvauti Šiaulių lopšelio-darželio ,,Auksinis raktelis“ respublikinėje ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų STEAM veiklų fotografijų parodoje „Smalsieji inžinieriai“.

Tikslas -  skatinti vaikus aktyviai veikti, laisvai kurti, modeliuoti aplinkoje stebimų statinių mažus modelius; susikurti viziją savo kūrybiniam STEAM statiniui; pasigaminti reikiamo dydžio ir ilgio popierinių vamzdelių iš A4, A5 formato spalvoto popieriaus lapų; su grupės komanda iš pasigamintų detalių sukonstruoti, sumodeliuoti pasirinktos rūšies statinį; ugdyti vaikų konstravimo, modeliavimo, kritinio mąstymo bei problemų sprendimo gebėjimus.

Priemonės: įvairių spalvų A4, A5 formato popierius, M5 varžtai ir poveržlės,  bambukiniai iešmeliai, atsuktuvas, yla, liniuotė, pieštukas, klijai.

                      Vaikai ilgai svarstė ką gi jie galėtų pastatyti. Perskaičius jiems parodos nuostatus, vaikai priėjo bendros išvados, kad statys tiltą. Prasidėjo diskusiją, kokį statyti, kaip jis turėtų atrodyti.

-          Galim pažiūrėti kompiutery, - pasiūlė Toma.

Prasidėjo tilto modelio  paieška. Nuo didelės nuotraukų įvairovės  kilo ginčas kurį statyti, nes tiltas vienas už kitą buvo gražesnis.

-          Darykim darželio tiltą, - nusprendė Adas.

Jo pasiūlymui pritarė visi. Prasidėjo svarstymai nuo ko pradėti statybas. Kartu su vaikais išsiaiškinome, kad pirmiausiai reikia pasidaryti statinio brėžinius. Šio darbo ėmėsi mergaitės, jos nedelsiant pradėjo piešti tilto modelį. Kai tilto modelis buvo nupieštas, vaikai ėmėsi detalių gamybos,

iš spalvoto popieriaus gamino vamzdžius.  Kad būtų lengviau sukti ir vamzdeliai būtų lygesni, nutarėme juos sukti bambukinių iešmelių pagalba. Po to iš vamzdelių, varžtų ir veržlių gamino  tilto  konstrukciją, prieš tai atmatuodami ir pažymėdami vamzdelių sujungimo vietas. Konstrukcijai vaikai naudojo ilgus baltos spalvos vamzdeliu. Vėliau formavo tilto kelio dangą, klijuodami ant konstrukcijos trumpesnius spalvotus vamzdelius.

-          Per čia gali žmogus iškristi, - žvelgdama į atramas, konstatavo Karina. - Reikia juos užklijuoti.

Baigę darbą, vaikai nutarė jį išbandyti, pradėjo nešti įvairius žaisliukus ir dėti juos ant tilto.

-          Čia gali važiuoti ir  mašinos, - nutarė Markas ir atsinešęs mašinėlę pervažiavo ja tiltu.

Statydami tiltą vaikai tyrinėjo, stebėjo, domėjosi, klausėsi, reiškė mintis.

 

 

KADA UŽAUGS ŽOLYTĖ?

Ikimokyklinio ugdymo „Bitučių“ grupės 3-4 m. vaikai

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Inga Čičinskienė

Priemonės: plastikiniai buteliai, juodžemis, kviečių grūdai, vanduo.

Tikslas: Skatinti vaikų domėjimąsi augalais, juos prižiūrint, stebint, tyrinėjant ir pažįstant jų augimo sąlygas.

Eiga: Ugdomosios veiklos metu daug kalbame apie mus supančias spalvas. Vaikai mokosi pažinti spalvas prilygindami jas konkretiems, žinomiems daiktams. Geltona, tai saulytė, raudona, tai uoga, žalia, tai žolytė.

Kristupas: O kada užaugs žolytė?

Šis klausimas- buvo bandymo ir pažinimo pradžia. O čia ne už kalnų ir šv. Velykos- atgimimo šventė. Nutarėme pasipuošti grupės aplinką ir kartu atlikti bandymą- užsiauginti žolytės. Grupės tėveliai pasirūpino tuščiais plastikiniais buteliais, juodžemiu, kviečių grūdais. Vaikams beliko juos pasėti, prižiūrėti ir tyrinėti.

Vaikai į plastikinius indelius pylė juodžemį, barstė kviečių grūdelius, apklojo juos žemėmis, užpylė vandenėlio ir pastatė ant palangės, kad saulutės spindulėliai juos šildytų. Kiekvieną rytą, dieną ir vakare žaisdami vaikai stebėdavo, kaip ant palangės „gyvena“ grūdeliai.

Ilzė: Dar grūdeliai miega, dar nėra žolytės.

Jau užaugo žolytė!- sušuko Gabrielius, pamatęs išlindusį vieną želmenėlį.

Stebėdami dygstančius grūdelius, vaikai matė, kaip kalasi daigeliai, kaip jie „nusikloja“ (numeta per didelį kiekį žemių). Kaip juodos žemės tapo baltomis, nes užaugo šaknys. Noriai ir negailėdami vandens laistė daigelius.

Elžbieta: Reikės laukti kada bus šilta, tada žolė užaugs.

Patricija: Galima grūdelių žolytę nupjauti, nuplauti ir valgyti. (Taip mes nedarėme, nes kviečių želmenys buvau jau peraugę).

Liepa: Dabar grupėje labai gražu.

Nojus: Grupėje jau pavasaris.

Kviečiai augo, puošė savo žaluma grupę, džiugino vaikų ir tėvelių akis. Laikui bėgant, jie peraugo. Tada prasidėjo tyrinėjimas.

Vaikai juos supantį pasaulį pažįsta praktiškai bandydami, tyrinėdami, kurdami. Gyvoji gamta, augalija yra neatsiejamas vaiko pažinimo objektas. Taip vaikai ugdosi pagarbą gamtai, gyvybei, įgyja reikalingų žinių. Augalų auginimas ir priežiūra vaikams buvo ne tik patrauklus, smagus, bet ir prasmingas užsiėmimas. Jame dalyvaujant mus siejo bendra veikla, draugystė ir bendradarbiavimas.

 

 

KADA GALĖSIME ŽAISTI SU SMĖLIU?

Ikimokyklinio ugdymo „Bitučių“ grupės 3 m. vaikai

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Inga Čičinskienė

Priemonės: smėlis, avalynės impregnantas, aliuminio folija, padėklas, vanduo, stiklinis indas.

Tikslas: Žaidžiant su smėliu veikti spontaniškai ir reikšti emocijas.

Eiga. Vaikams patinka pasivaikščioti po darželio teritoriją, stebėti aplinką, gamtos pasikeitimus. Ankstyvą pavasarį, kada sniegas šlapias ir su juo nemalonu žaisti, vaikai klausia:

-        Kada galėsime žaisti su smėliu?

Jeigu mes negalime žaisti smėlio dėžėje, gal su smėliu galime žaisti grupėje? Vaikams labai patiko ši idėja. Taip pat teko atsakinėti į daugybę klausimų:

-        Kur gausime smėlio?

-        Kodėl purškiame laką ant smėlio? Mama ant plaukų purškia.

-        Kodėl reikia laukti?

-        O kam reikia vandens?

Darbas prasidėjo. Atlikome bandymą. Sausą smėlį pylėme į indą su vandeniu.

Gabrielis: Smėlis nukrito.

Bandėme jį paimti ir ištraukti iš vandens. Šiaip taip pavyko ištraukti kelias smėlio smilteles.

Tauras: Dabar nebeturėsim smėlio.

Ant padėklo patiesėme aliuminio foliją. Ant jos užpylėme sauso smėlio. Smėlį supurškėme avalynės impregnantu, sumaišėme. Palikome smėlį džiūti. Tokį procesą kartojome 4 kartus. Laukti teko ilgai. Taip vaikai mokėsi išlaukti, ugdėsi kantrybės jausmą. Ir pagaliau galėjime žaisti.

Nojus: Smėlis, toks pat kaip buvo.

Akvilė: Su tokiu smėliu ir žaisime?

Mokytoja Inga pasakė burtažodį ir paprastas smėlis tapo hidrofobiniu smėliu. Pavadinimas vaikams nieko nereiškė, bet ką smėlis sugebėjo daryti, buvo stebuklas. Pylėme hidrofobinį smėlį į vandenį. Jis vandenyje raitėsi, statė įvairias figūras.

Kristupas: Čia gyvatė!

Pabandėme ištraukti smėlį iš vandens. Jis buvo sausas.

Gabrielius: Pavyko!

Patricija: Pasidarė stebuklas.

Prasidėjo „Minčių lietus“. Vaikai vienas per kitą pasakojo, kaip, kur ir kada žaidė su smėliu. Aptarėme smėlio savybes, ką galime su juo veikti.

Gabija: Tokio stebuklingo smėlio dar niekada nemačiau.

Veiklos metu vaikai ugdėsi kantrybės jausmą, emocijų raiška, pažintinis ugdymas

 

 

MANO MARGUTIS

Ikimokyklinio ugdymo „Bitučių“ grupės 3-4 m. vaikai

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Inga Čičinskienė

Priemonės: Virti kiaušiniai, popierinės servetėlės, įvairių spalvų krepinio popieriaus juostelės, gumytės, pipetės, vanduo.

Tikslas: Suteikti žinių apie kiaušinių marginimo būdus bei praktiškai pritaikyti įgytą patirtį marginant kiaušinius.

Eiga: Laukdami gražiausios pavasario šventės, labai ruošiamės. Pokalbiai vis sukosi apie šv. Velykas, jų papročius ir tradicijas, Velykų Bobutę ir jos dovanas. Kaip išmanydami marginome kiaušinius, žinoma popierinius.

Patricija: O Velykų Bobutė atneš irgi popierinius kiaušinius?

Ši mintis paskatino su trimečiais kiaušinius nudažyti popieriumi. Pirmiausia pažiūrėjome video įrašus, kaip dažomi kiaušiniai. Vaikų patirtis, dažant kiaušinius labai maža ir jie mažai, ką pamena. Vaikai suprato, kad reikalingas spalvotas vanduo.

Bandėme įvairų popierių kišti į vandenį ir stebėti kas vyksta. Vandenį nudažė krepinis popierius. Buvo nuspręsta kiaušinius dažyti popieriumi, kuris „tempiasi“. Kiaušinius marginome būdu, kuris nereikalauja jokių įgūdžių, daug papildomų priemonių, o sukurti raštai unikalūs ir dekoratyvūs.
Vaikai per praktinę-pažintinę veiklą, margindami kiaušinius, įgijo patirties, tobulino pažinimo, komunikavimo, kūrybingumo įgūdžius.

Šis kiaušinių marginimo būdas tiek vaikams, tiek tėvams sukėlė daug teigiamų emocijų, atradimo ir pažinimo džiaugsmą bei daug neišdildomų įspūdžių. Kiekvienas vaikas džiaugėsi greitu veiklos rezultatu ir margučių grožiu. Visi tėveliai klausė, kaip vaikai dažė kiaušinius. Ir liko nustebę tokiu paprastu marginimo būdu ir puikiu rezultatu.