Kaip ir iš ko pasigaminti ritminį instrumentą?

Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupė vaikai (4 m.)

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Nijolė Skukauskienė ir meninio ugdymo mokytoja Inga Šablinskienė

Nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų garsai supa žmogų. Gamtos pasaulyje muzika yra visur. Nors darželyje vaikai mokosi groti įprastais instrumentais, dar didesnį ryšį su muzika jie gali pajusti grodami pačių pasidarytomis priemonėmis, kurias nesunku pagaminti iš antrinių žaliavų.

Tikslas -  Lavins smulkiąją ir stambiąją motoriką, kūrybiškumą, tyrinės įvairias garsų išgavimo galimybes, tobulins koordinaciją ir matematinius sugebėjimus, mokysis  tausoti gamtą.

Priemonės: tualetinio popieriaus ritinėliai, spalvotas popierius, pieštukai, žirklės, klijai, įvairios kruopos.

Iš popierinių ritinėlių vaikai gamino savo muzikos instrumentą. Norint sukurti garso efektą vaikai į vidų bėrė pasirinktinai: žirnius, pupeles, ryžius ar kitas kruopas. Tam, kad pasirinktos priemonės neišbyrėtų, ritinėlius užklijavo iš abiejų galų. Kiekvienas vaikas puošė savo barškutį pasirinktos spalvos formomis (ornamentais), kai kurios mergaitės užsirašė vardus. Kiekvienas barškutis suskambo savitai. Po to vaikai lygino juos tarpusavyje, bandė atspėti kuris lengvas, o kuris sunkus. Savo spėliones tikrino sverdami įvairiomis svarstyklėmis.

Sveriant ritinėlius iškilo klausimas „Kodėl vienas barškutis sunkesnis, o kitas lengvesnis?”

-          Todėl, kad vienas barškutis apverstas, - pareiškė Toma.

Tačiau juos ant svarstyklių padėjus vienodai, Toma padarė išvadą:

-          Sunkesnis nes daugiau pripilta.

Vaikai padarė išvadą, kad skleidžiamas garsas ir svoris priklauso nuo to, kas ir kiek įdėta į barškučio vidų.

Daugiausia teigiamų emocijų sukėlė mūsų pačių surengtas koncertas – orkestras, ritminių pratimų atlikimas.

 

Kalėdinio miestelio statybos

Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupė vaikai (4 m.) 

Ikimokyklinio ugdymo mokytojos Nijolė Skukauskienė ir Edita Miškūnienė

Tikslas – iš konditerinių namelio sienų patiems surinkti ir pastatyti namelius, juos dekoruoti ir pasipuošus grupę, laukti gražiausių metų švenčių – Kalėdų.

Priemonės: sausainiai – namelio sienų dalys, kiaušinių baltymai, cukraus pudra, citrinos rūgštelė, maistiniai dažai, apelsinai, pabarstukai, indai (dubenėliai, šaukštai), rankinis plaktuvas, 2 elektriniai plaktuvai, konditeriniai švirkštai, dantų krapštukai. 

 Prieš pradedant „statybas“ Toma visiems priminė:

–        Taigi, rankų dar neplovėme!

Į tris dubenis, vaikai mušė kiaušinius, atskyrė baltymus nuo trynių. Cukraus pudrą sėmė šaukštais, skaičiavo kiek šaukštų įbėrė, o su šaukšteliu bėrė citrinos rūgštelę. Žinoma, prieš dedant šiuos produktus juos paragavo, įsitykino ir įvardino, kad cukraus pudra saldi, o citrinos rūgštelė – rūgšti. Surinkdami plaktuvo detales, jas lygino. Pasitardamos, išsakydamos savo nuomonę, mergaitės greitai išsprendė technines kliūtis ir plaktuvai buvo paruošti darbui. Taigi, iškilo hipotezė –  su elektriniu ar rankiniu plaktuvu bus greičiau išplakti baltymai su cukrumi?

-          Aš, aš pirmas išplaksiu, – pareiškė Markas.

Vaikai patys įsitikino, kad elektriniu plaktuvu baltymus greičiau ir lengviau išplakti.

– Elektrinis greičiau sukasi, – nustatė Ada.

– Man jau ranka skauda, – pasiskundė Markas, plakęs baltymus rankiniu plaktuvu.

Nuliūdusiam ir pavargusiam plakti baltymus, Markui draugai pasiūlė pagalbą – elektrinį plaktuvą.

Renkant ir puošiant konditerinius namelius,  vaikai susidūrė ne tik su technologijomis ir praktiniu jų panaudojimu, bet ir veiksmų projektavimu, surenkant konditerinį švirkštą, bei rūšiuojant skirtingas namo sienas. Vaikai aiškinosi, kodėl namo sienos skirtingos, kur jas statyti ir sutvirtinti, kad namas būtų tvirtas. O kur dar meniniai gebėjimai ir estetinis suvokimas. Juk svarbu kaip ir kokiomis priemonėmis bus papuoštas namas.

Visus darbus lydėjo gera nuotaika, geranoriškas pareigų pasiskirstymas, bendradarbiavimas, kruopštumas ir atsakingumas juos atliekant ir žinoma, džiaugsmas savo atliktu darbu.

 

 

Į ką panaši medūza?“

IU mokytoja Nida Šaparnienė

„Lašiukų“ gr. vaikai 2,6-3 m.

Probleminiai klausimai: Kas yra medūza? Kaip ji atrodo?

Priemonės: mokytojos pagamintos teatro lėlytės, maistinė želatina, vanduo, puodas, dubenėlis, šaukštai.

Eiga: Sekant pasaką ,vaikai išgirdo naują žodį „medūza“, todėl iškart Hubertas (3 m.) paklausė „o kaip atrodo medūza?“. Ieškojome medūzos knygelėse, internete, apžiūrėjome  paveikslėlius. Vaikams paaiškinau, kad ji panaši į želė, kurią visi mėgstame. Todėl kilo poreikis pasidaryti „medūzas“ grupėje. Panaudojome maistinę želė ir vandenį. Želatiną išbrinkinome, vaikai su šaukštu ją maišė. Palikome nakčiai, kad sustingtų. Kitą dieną apžiūrėjome ir pirštukų pagalba maigėme.  Kadangi medūza -vandens gyvūnas, želatiną padalinome į keturias dalis ir prausykloje „paleidome“ visas į kriaukles. Emilija, Patricija, Vilius, Tadas atsuko šiltą vandenį, kad „medūzos“ plauktų ir labai nustebo, kad  jos dingo. Tą patį pakartojo ir kiti vaikai.

Hubertas: „Medūzos dingo. Jų nebėra! Vandenukas nuplovė!“

Išvada: Susimaišęs šiltas vanduo su želatina, „medūzas“ ištirpino ir jos „išplaukė į didžiulį vandenyną“.