Kokius vabaliukus galime pamatyti rudenį?

Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupė vaikai (3-4 m.)

Auklėtoja Nijolė Skukauskienė

Gamta – neišsenkantis klausimų šaltinis. Lauke vaikai turi daugiau galimybių tyrinėti pasaulį, taip vystosi jų pažintinės funkcijos. Čia vaikai randa ne tik augalų, bet ir įvairiausių vabzdžių (bičių, drugelių, skruzdėlių ir kt.), kuriuos gali liesti, apžiūrinėti, stebėti.

Tikslas - Pažinti rudenį skaidančius, ropojančius vabzdžius ir vabalus, sužinoti jų gyvenimo ypatumus. Aptarti jų išvaizdą. Siekti, kad vaikai tyrinėtų, aiškintųsi kas ropoja ir skraido rudenį pievoje.

Priemonės: padidinimo stiklai, vabalų tyrinėjimo prietaisai, lentelės su vabalų ir vabzdžių paveikslėliais, knygos, kompiuteris.    

Pasivaikščiojimo metu, apžiūrint „Smalsutės sodelyje“ esančias lysves ir vaismedžius, vaikai pastebėjo ant liepos medžio kamieno daug vabalų. Jie pradėjo klausinėti, domėtis, kas tai per vabaliukai? Kodėl jie dar nepasislėpė? Ar jie nepakenks medžiui? Informacijos ieškojome internete, vartėme enciklopedijas. Sekančią dieną išsinešę į lauką įvairią „tyrinėtojo“ įranga, apžiūrinėjome vabalus atidžiau: kaip atrodo, kokios spalvos, didžio, kiek kojų, sparnų, ar turi ūselius. Išsiaiškinome, kad tai blakės kareivėliai, jie nėra kenksmingi, medeliui nieko blogo nepadarys. Šie vabaliukai maitinasi liepų sėklomis. Vaikai panoro sužinoti, dar daugiau, nerti giliau ir išsiaiškinti kokie dar vabalai  „nemiega“ (yra aktyvūs). Todėl nusprendžiau supažindinti vaikus su dažniausiai rudenį aplinkoje sutinkančiais vabalais ir vabzdžiais. Paruošiau vaikams lapus su užduotėlėmis. Pasiskirstę komandomis, vaikiai nedelsiant ėmė ieškoti vabalų. Suradę atsargiai nešė ant savo delniukų, lapelių, rodė draugams. Ir toliau vaikai nerimo, ieškojo vabaliukų ir grupės patalpose, o pamatę kvietė vaikus ir suaugusius.

-          Jų čia milijonas, - nustebęs pasakė Adas.

-        Pažiūrėkit kokios jis spalvos ir dar kažkas ant nugaros juodai nupiešta, - pasakė Radvilas.

-          Koks gražus drugelis, kokie spalvoti sparneliai, - džiaugėsi Toma.

-          Pažiūrėkit, voras didelis, kokios jo ilgos kojos -  šaukė Kamilė.

-          O aš radau boružėlę, ji nejuda, tikriausiai miega, - svarstė Modestas.

-          Bitės nelieskit, ji gali įgelti, - visus perspėjo Karina.

 

Kaip atsiranda krakmolas?

IU „Kiškučių" grupė. Vaikų amžius 5-6 metai.

IU mokytoja Meilutė Kvedaravičienė

Akvilė į grupę atsinešė bulvių.  Kokius patiekalus gamina iš bulvių? Kaip padaro krakmolą?

,,Kiškučių“ grupės vaikai tyrinėjo bulves. Pastebėję, kad bulvės būna skirtingų spalvų (rausvos, violetinės) ir formų (pailgos, apvalios). Jie tryško noru patys išbandyti ir patys pasigaminti krakmolą. Vaikai netruko pastebėti, kad prabėgus keletui minučių bulvių tarkiai bei sultys patamsėjo, vėliau net pajuodo. Liko nustebę, kad nupylus bulvių sultis, lėkštutėje ant dugno liko baltas krakmolas.

Rusnė: Man labai patiko skusti bulves ir spausti bulvių sultis.

Martynas: Iš krakmolo galima padaryti plastiliną.

Daniela: Kai pabuvo nuskustos bulvės pajuodavo, tapo negražios.

Išvada: Iš bulvių gamina krakmolą.

 

STEAM veikla. „Kas tvirčiau - daugiau ar mažiau?“

 IU „Boružiukų“ grupės vaikai 5 metai

Mokytojos: L. Lašienė, D. Šarkauskienė

I.  Auklėtoja atnešė į grupę makaronų. 

Vaikai diskutavo ką galima daryti su Spageti makaronais?

Mokslinis metodas.                                                                                                

1. Diskusija.

·         Adomas: „aš tai turėjau spalvotų spagečių, bet visus suvalgiau“.

·         Luknė: „mama verda spageti su padažu, bet aš nemėgstu, man labiau patinka sriuba paprastų makaronų“.

·         Elijus: „jie labai plonyčiai, kaip siūlai panašiai“

2. Klausimas. „Ar 4 susmeigti į putplasčio plokštę makaronai išlaikys putplasčio plokštę ir  knygą?  O daug susmeigtų makaronų ar išlaikys putplasčio plokštę ir knygą?“.   

3. Spėjimas. 

·         Rugilė: „Neišlaikys makaronai, nes plokštė sunki (pakilnoja)“.

·         Nikita: „Ne, man atrodo, kad sulūš makaronai“.

·         Odilė: „Kaip gali tokie ploni išlaikyt knygą? Tikrai nukris“.

4. Patikriname praktiškai. 

Vaikai į puplasčio plokštę įsmeigia keturis spageti makaronus, atsargiai uždeda puplasčio plokštę. Plokštė laikosi. Tada bando uždėti knygą ir... knyga krenta. 

Tada į plokštę prismaigsto daug makaronų. Ant jų uždeda putplasčio plokštę – plokštė laikosi; ant jos dar vieną plokštę – irgi laikosi. Tada ant makaronų uždeda knygą. Knyga irgi laikosi!

Vaikai:

·         Vytenis: „Daug makaronų išlaiko plokštę, knygą sunkiai“.

·         Elijus: „Patiko knygas svert ant makaronų, nes kai nukrito buvo juokinga“.

·         Jokūbas: „Kurgi nepatiks makaronų žaidimai“.

Išvada:

·         Keturi makaronai neišlaiko knygos, o kai makaronų yra labai daug, svoris pasiskirsto tolygiai ir knyga laikosi. Keturi makaronai išlaiko tik labai lengvą putplastį.

  

II.     Auklėtoja: „Ką dar galėtų išlaikyti makaronai?“

·         Vaikai: „Mašinas, kaladėles“.

·         Dominykas: „O keli makaronai išlaikys mano mašiną?“

1.      Patikriname praktiškai.

Berniukai tarp dviejų kaladžių padeda du spageti makaronus. Bando uždėti mažą mašiną. Mašina laikosi, bet greitai nukrenta. Didelė mašina iš karto nukrenta.

2.      Klausimas. Ką daryti?

3.      Diskusija.

·         Tajus K.: „Padėti dar vieną kaladėlę po makaronais, tada laikysis“

·         Elijus: „Nemanau, kad bus gerai, jie (makaronai) gali tiesiog nukristi“.

·         Vytenis: „Galim pastatyt tiltą. Aš Palangoj buvau ant tilto, tai ten daug stiprių medžių ir tiltas stiprus. Tada Dominyko mašina nenukris“.

4.      Patikriname praktiškai. (Inžinerija - tiltų iš makaronų konstravimas, miesto statyba).

Vaikai varto knygas, apžiūri konstruktoriaus detales, žiūrėdami į brėžinius, paveikslą, bando sukonstruoti tiltą. Išbando - sukonstruotu tiltu gali važiuoti daug mašinų modelių. Tada paėmę daug makaronų, juos apvynioja ir padeda tarp dviejų kaladžių. Uždeda tris mašinas – jos laikosi ir netgi gali važiuoti. Ir tada... kiekvienas nori pastatyti tiltą, kelius visokioms mašinoms: greitajai, policijai, ekskavatoriui, BMW. Grupė virto statybų aikštele -  vaikai šurmuliavo, tarėsi, dalinosi medžiagomis, ginčijosi. Statė statė ir pastatė MIESTĄ.

Išvados:

·         Elija: „Du makaronai mašinų neišlaiko“.

·         Vytenis: „Iš makaronų irgi galima pastatyti tiltą. Daug makaronų stiprūs ir gali išlaikyti daug automobilių“.

·         Jokūbas: „Tiltus galim pastatyti iš visko, netgi akmenų.“