MAŽIEJI MODELIUOTOJAI

 Ikimokyklinio ugdymo mokytojos Nida Šaparnienė, Daiva Steponavičiūtė

„Ežiukų“ grupės vaikai 2 m.

Vieną šaltą vasario mėnesio dieną „Ežiukų“ grupės vaikus aplankė lėlė Morta, kuri buvo apsirengusi baltą suknelę. Vaikai kartu su auklėtoja palygino savo ir lėlės drabužių spalvas. Visų vaikų drabužiai buvo spalvoti ir gražūs, o lėlytės....

Auklėtojai pasiūlius vaikai iš tampomo popieriaus gamino dažus: plėšė skiauteles, merkė į vandenį.

Kas nutiko vandeniui?  Vanduo nusidažė įvairiomis spalvomis.

Pagamintais dažais margino audinį, džiovino, lygino, bandė perlenkti pusiau. Iš nudažyto audinio siūsime lėlei margą suknelę.

 

KAIP PADĖTI PAUKŠTELIAMS IŠKĘSTI BADĄ ŽIEMĄ?

Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupės vaikai (3 – 4 m.) 

Auklėtojos: Nijolė Skukauskienė, Edita Miškūnienė 

Tikslas – Suteikti galimybę patiems rasti tinkamą sprendimą, modeliuojant savo veiksmus, kuriant lesyklėlę.

Priemonės: antrinės žaliavos, lipdukai, kruopos, saulėgrąžos, sausas batonas.

Šaltą ir snieguotą žiemą paukščiams sunku susirasti maisto. Tokiu metu jiems reikalinga pagalba. Paukšteliams padėti susiruošė ir grupės vaikučiai. Vaikai patys rinkosi iš kokių panaudotų popierinių ar plastikinių pakuočių gamins lesyklėlę. Gamindami lesyklėles, ugdytiniai diskutavo, analizavo, komentavo kur bus beriamas maistas, kaip paukšteliai pasieks grūdelius ir sėklytes. Vieni vaikai pastebėjo, kad reikalingas stogelis lesyklėlei, kiti paaiškino, jog patogiau paukšteliams „atskristi“, jei lesyklėlėje nėra stogelio. Karina lesyklėles pasiūlė papuošti. Savo gaminius paukšteliams vaikai mielai puošė įvairiomis geometrinėmis figūromis.

Lesyklėlės paruoštos. Iškėlėme klausimą: „O kur jas padėsime, kad paukšteliams būtų patogu lesti?“ Visi vaikai pritarė Radvilui U., kuris nustatė, jog jas „reikia uždėti ant medžio“. Karina dar pastebėjo, kad lesyklėles „ant žemės vaikai sulaužys“. Iškėlėme kitą klausimą: „Kaip uždėti lesyklėles ant medžio, kad nenukristų?“ Radvilas T. pasiūlė jas „surišti“. Norėdami, kad lesyklėlės būtų pritvirtintos prie medžio vaikai rinkosi kuo tvirtinti: siūlus, virvę, vielutę. Rišdami prie lesyklėlės matavo ilgį, rinkosi spalvą, nustatinėjo tvirtumą.

Pagamintas lesyklėles nešėme į lauką, bėrėme lesalo, tvirtinime ant medžių šakų. Smalsuoliai berniukai dar apvertė kelmą, norėdami patikrinti ar ten nėra vabaliukų. Radvilas T. džiaugėsi suradęs kirmėlę, kurią įdėjo paukšteliams pasigardžiuoti. Karina nuskubėjo prie vabzdžių namelio, ieškoti vabaliukų.

Vaikai, pakabinę lesyklėles medžiuose ir netoliese žaisdami, stebėjo kokie paukšteliai atskrenda.  Diena po dienos, išeidami į lauką, papildydavome maisto atsargas paukšteliams. Gausiau iškrentantis sniegas keliose lesyklėlėse paslėpė paukštelių maistą. Vaikai, susirūpinę iš jų valė sniegą.

Vaikai padarė išvadas:

●         kai iškrenta sniegas – paukšteliai neranda maisto;

●         paukšteliams maisto galima įberti į lesyklėles;

●         lesyklėles reikia pritvirtinti medžiuose;

●         kad į lesyklėles neprisnigtų, reikia stogelio.

Vaikų mintys:

– Rišiu ant kieto siūlo, kad nenukristų, – nusprendė Radvilas T.

– Aš ant žalios virvės. Mano virvė didelė, – išdėstė Karina.

– Paukšteliams šalta, nes pučia vėjas, – pastebėjo Markas.

– Vabaliukai ieško maisto, vabaliukai pasislėpė, – nustatė Karina

– Kad varnos neskristų, reikia pastatyti baidyklę, – pasiūlė Radvilas U., pamatęs prie lesyklėlių pulką kuosų.

 

STEBUKLAI „EŽIUKŲ“ GRUPĖJE

Ikimokyklinio ugdymo mokytojos Nida Šaparnienė, Daiva Steponavičiūtė

„Ežiukų“ grupės vaikai 2 m. 

Atėjo ilgai laukta žiema. Prisnigo daug sniego. „Ežiukų“ grupės vaikučiams, tai buvo pirmoji pažintis su sniegu.

- Kas čia?- klausė Hubertas.

-Tai sniegas!

Taip prasidėjo sniego tyrinėjimai „Ežiukų“ grupėje. Auklėtojos su vaikais tyrinėjo sniego savybes: ar sniegas limpa, ar jis šaltas, ar sniegas sunkus? Ar galima piešti ant sniego? Vaikai sužinojo, kad sniegas baltas ir šaltas, valgyti jo negalima; sniegas - baltas kaip miltai, bet bandelių iš jo neišsikepsi; baltas kaip pienas, bet jo neatsigersi, paėmus į rankas, jis ima ir  kažkur pradingsta!

-„Kur sniegas“,- paklausė Nubertas

- „Nėra“, sako Emilija.

Sniegas vaikų rankelėse ištirpo. Lauke prisikasę pilną sniego dubenėlį su pipetėmis lašinome, ant jo spalvotą vandenį. Palaikę indą su sniegu ant palangės pastebėjome, kad spalvoti vaikų piešinukai pradingo.

Kas atsitiko? Šilumoje sniegas ištirpo.

STEAM veiklos metu buvo lavinama smulkioji motorika, juslės, spalvų pažinimas, turtinamas žodynas, piešiant ant sniego lavinamas kūrybiškumas. 

 

 

Kieno čia pėdsakas?

Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupė vaikai (3 m.)

Auklėtoja Nijolė Skukauskienė

Metų pradžia mums nepagailėjo gražių žiemiškų akimirkų. Žemė apsiklojo baltu sniego kilimu. Tobulas oras pėdsekystei. Vaikščiodami po snaigą vaikai pamatė daugybę pėdsakų, pažįstamų ir ne. Jie susidomėjo, kas paliko šiuos pėdsakus. Vaikai negalėjo atsakyti į šį klausimą. Kai kurie vaikai atsakė, kad tai katė (šuo), net rodanti paukščių pėdsakus. Mes nusprendėme paieškoti informacijos ir patys atlikti eksperimentus.

Tikslas - plėsti vaikų žinias apie sniegą, skanti ne tik pastebėti sniege paliktų raštų įvairovę, bet ir atpažinti, pavadinti ir įvardyti, kam tie palikti pėdsakai priklauso.

Priemonės: padidinimo stiklai, nuotraukos su įvairiais pėdsakais, žaidimas „Kieno pėdsakai?“.    

Pirmiausia išsiaiškinome „Kas yra sniego pėdsakai?“, kad bet kuris daiktas, gyvūnas, paukštis ir žmogus gali palikti sniego pėdsaką (įspaudą). Išėję į kiemą sniege vaikai tyrinėjo paliktus katės, paukščių prie medalių paliktus pėdsakus. Darė savo batukų atspaudus, apžiūrinėjo jų paliekamus raštus, lygino pagal dydį, formą. Gėrėjosi savo kūnu sukurtu sniego angelu. Grupėje apžiūrinėjo nuotraukas su mašinų padangų, rogučių, slidžių, paliktais antspaudais, miško gyvūnų pėdsakus, žaidė kortelių žaidimą „ Kieno pėdsakai?“.

Vaikų mintys:

·       Pėdsakus galime padaryti ant sniego, kur sniego nėra ten pėdsakų nėra (Toma).

·       Auklėtojų batai dideli (Markas).

·       Čia buvo katytė (pažino Dorotėja, pamačiusi pėdas sniege).

·       Čia mašinų pėdsakai (pasakė Adukas apžiūrinėdamas nuotraukas).

 

 

STEAM veikla „TORTAS SNIEGO SENIUI“

Ikimokyklinio ugdymo „Katinėlių“ grupės vaikai (2 m.) 

IU mokytoja Inga Čičinskienė

Tikslas – supažindinti vaikus su sniego spalva, savybėmis ir ugdyti kūrybiškumą.

Priemonės: sniegas, guašas, teptukai, vanduo, dubenėliai.

Į grupę auklėtoja atnešė dubenėlius sniego. Visi kartu apžiūrėjo, aiškinosi kokia jo spalva. Kalbantys vaikai įvardino, kad balta. Pirštukais palietė sniegą. Visi pajuto, kad pirštukui šalta. Taip išsiaiškino, kad sniegas yra šaltas. Tyrinėjant sniegą, išsiaiškinome, kad sniegas yra baltas ir šaltas.

Auklėtoja: „Ką mes galime padaryti su sniegu, dažais ir teptuku?

Gabrielius: „Kap kap“.

Tajus: „Piešti“.

Vaikai akvarele spalvino sniegą- kepė tortą Sniego Seniui. Veiklos metu lavino kūrybiškumą, tyrinėjimo įgūdžius, tarpusavio bendravimą bei meninę raišką. Veikla ugdytiniams suteikė daug teigiamų emocijų, buvo smalsu stebėti, kaip nusidažo sniegas skirtingomis spalvomis.

Išvada: Sniegas yra baltas ir šaltas.

Liepa: „Gražus tortas“.