STEAM savaitė „Oras, vanduo, žemė“
2023 m. balandžio 17-21 dienomis įstaigoje organizavome STEAM savaitę. Žemiau pateiktos veiklos, kaip vaikams sekėsi tyrinėti, eksperimentuoti ir gvildenti probleminius klausimus.
„Kaip atrodo medžiai įvairiais metų laikais?“
Ikimokyklinio ugdymo
„Žiogelių“ grupės 5 metų vaikai.
Ikimokyklinio ugdymo
mokytoja Nijolė Skukauskienė.
Nagrinėjant savaitės
temą „Metų laikai“, ir
pateikus vaikams klausimus „Kokias permainas pastebėjo gamtoje pavasarį,
vasarą, rudenį ir žiemą?“, ugdytiniai
pastebėjo, kad geriausiai ir akivaizdžiai metų laikų skirtumus atspindi
medžiai.
Tikslas - Mokyti
susieti reiškinius su priežasties-pasekmės ryšiu apie tai medžiai keičiasi įvairiais
metų laikais;
lavinti vaikų smalsumą, smulkiąją motoriką, vaizduotę; turimas teorines
žinias pritaikyti praktiškai.
Priemonės: tūtelės nuo
popierinių rankšluosčių, iš laikraščių susukti vamzdeliai, stoveliai, spalvotas
popierius, pieštukai, žirklės, vata, klijai, guašas, teptukai, indeliai su
vandeniu, indeliai dažų maišymui.
Apžiūrėję
paveikslus ir aptarę, kaip atrodo medžiai įvairiais metų laikais, vaikai
pasiskirstė komandomis. Kiekviena komanda įvairiomis priemonėmis turėjo
pavaizduoti medį atspindinti tam tikrą metų laiką. Patys
pasirinkę tinkamas priemones, vaikai surinko medžio konstrukcijas. Kamienui
nudažyti, rudą spalvą vaikai gaminosi maišydami
esamus geltonos, mėlynos ir raudonos spalvų dažus. Po to iš spalvoto popieriaus
kirpo reikiamas detales ir klijavo ant sukonstruoto medžio šakų. Pavasarį
vaizduojantys vaikai, kirpo žiedelius iš rožinio popieriaus, vasarą – žalius
lapus, rudenį – spalvotus lapus, žiemą – ant šakų klijavo vatos gabalėlius.
Veiklos metu vaikai įtvirtino
žinias apie metų laikus, kokia jų seka, kokia spalva nusidažo medžiai įvairiais
metų laikais.
„Kaip iš ko pasigaminti mušamąjį muzikos instrumentą?“
Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupės 5-6 metų vaikai.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Nijolė Skukauskienė.
Meninio ugdymo mokytoja Inga Šablinskienė.
Lietuvoje pamažu vis labiau populiarėja metodas vaikų muzikavimui pasitelkti iš antrinių žaliavų pasigamintus ir nieko nekainuojančius instrumentus. Sutariama, kad toks susipažinimas su muzika padeda ne tik mažųjų vystymųsi, bet ir išmoko juos saugoti gamtą. Tokie bandymai ir pačių pasigaminti muzikiniai instrumentai ne tik dar labiau padeda suprasti ir pamilti muziką, bet ir atidžiau rūpintis gamta. Juk kuriant muzikavimo priemonę vaikas mato, kad jau panaudotas daiktas gali atgyti, tampa reikalingu.
Naudojant aktyvų muzikinio kūrinio klausymo metodą, iškilo klausimas kuo galime dar jam pritarti, išskyrus populiarų plojimą delnais.
Markas pamatęs didelę dėžę tuščių skardinių nuo kavos, pabandė paėmęs vieną skardinę ją mušti kaip būgnu. Visi vaikai panoro išbandyti skardinių garsus. Vaikai vartė dėžutes, bandė groti į dėžutės plastikinį dangtelį, į skardinės dugną, šonus. Tad nutarėme , kad kiekvienas pasigamins po būgnelį. Grįžę į grupę, vaikai pradėjo ieškojo informacijos, kaip iš skardinės pasigaminti būgną.
Priemonės: cilindro formos skardines pakuotes nuo kavos, spalvotas popierius, žirklės, klijai ir lipni juostelė.
Eiga.. Vaikai rinkosi kokios spalvos popieriumi aplikuos skardinę. Matavo skardinės aukštį, plotį, žymėjo popieriaus lape, kirpo. Apklijavę skardines spalvotu popieriumi, dekoravo jas pasirinktomis iš popieriaus iškirptomis geometrinėmis formomis. Muzika ir matematika yra glaudžiai susiję dalykai. Pasigaminę būgnelius išbandė jų skambėjimą, ritmiškai grojo, improvizavo, džiaugėsi šio instrumento skleidžiamais garsais. Per Vaikų Velykėlių rytmetį, grodami savo pasigamintais būgneliais, pritarė dainuojant dainą „Velykų viešnia“.
Išvados:
1. Išsiaiškino , kad geriausiai skamba skardinę mušant lazdelėmis į plastikinį dangtelį. Skleidžiamas garsas atitinka artimą natūralų muzikos instrumentą – būgną.
2. Savo rankomis pagamintus instrumentus vaikai labiau vertina ir saugo. Muzikuoti nori tik su savo pasigamintu instrumentu.
Ikimokyklinio ugdymo mokytojos: Laimutė Lašienė, Daiva Šarkauskienė
„Boružiukų“ grupės 3-4 metų vaikai
Tikslas: išsiaiškinti, kuris bokštelis - iš 2 ar 4 cukraus kubelių, lašinant ant jų vandenį, ištirps pirmiausia.
Priemonės: vienkartinės lėkštės, 6 cukraus kubeliai, indas vandeniui, pipetės kiekvienam vaikui, plastikiniai pingvinai.
Veikla: Į grupę „atkeliavo‘ pingvinai. Su vaikais svarstėme – „Kur jie gyvena? Kokios spalvos yra ledas, vanduo? Ar cukraus kubeliai panašūs į ledo luitus?“. Ledas tirpsta kai šilta, o kada cukrus?
Statėme pingvinams du bokštus - iš 2 ir iš 4 cukraus kubelių. Su pipete lašinome ant jų vandens lašelius ir stebėjome, kuris bokštelis ištirps pirmiau. Vaikai, lašindami lašiukus įsitikino, kad vienas lašas padaro mažą duobutę kubelyje, nuo didesnio kiekio lašiukų atsiranda didesnė duobutė, nes cukrus pradeda tirpti (taip, kaip ledas nuo vandens). „Aptirpęs“ bokštas pasidaro netvirtas.
Tyrinėjimo rezultatus rašėme Smart lentoje. Iš viso ištirpo 8 bokšteliai po 2 kubelius ir 4 bokšteliai po 4 kubelius.
Išvada - greičiau tirpo mažesni cukraus bokšteliai.
KAIP IŠGELBĖTI OŽIUKUS?
Grupė PU „Pelėdžiukai“,
5-6 m.
PU mokytoja Albina
Kasparienė
Vaikų divergentinio
mąstymo ugdymas per eksperimentus.
Tikslas: Ugdyti vaikų
divergentinį mąstymą per eksperimentus.
Priemonės ir medžiagos: Dubuo vandeniui, vanduo, įvairios medžiagos
skirtos tyrinėjimui.
Trumpas eksperimento
aprašymas
Išėję į lauką ugdytiniai prisirinko gamtinės
medžiagos, eksperimentui. Grupėje vyko diskusijos, vaikai kėlė hipotezes, kurie
daiktai ir medžiagos skęsta, o kurie ne.
Vėliau vaikai atliko tyrimą, kurio metu išsiaiškino, kurie daiktai ir
medžiagos išsilaiko ant vandens, kurie skęsta. Prieš pradedant eksperimentą
vaikai klausėsi sekamos pasakos ,,Septyni ožiukai ir vilkas”. Vėliau vyko
diskusijos, kaip padėti oželiams, pagaminti plaustelius iš medžiagos kuri
neskęsta, kad padėtų sėkmingai pasiekti kitą krantą ir išgelbėti nuo pikto
vilko. Vaikai , gamindami plaustelius tarėsi, bendradarbiavo su grupės vaikais
ir pedagoge. Aiškinosi, ką pirma kelti į
kitą krantą, nes į plaustą telpa tik keturiese. . Padarė išvadą, kad pirma
reikia kelti tris ožiukus ir vilką, nes likęs vilkas gali suvalgyti ožiukus. Grįžti
su vilku atgal ir paimti likusius ožiukus. Su pagamintais plaustais perkėlė ožiukus
į kitą krantą ir išgelbėjo nuo vilko.
Rezultatas ( nauda
vaikams) Šiuolaikinėje ugdymo aplinkoje gausu pirktinių žaislų, elektroninių
žaidimų, pedagogai pastebi, kad vaikai nekelia probleminių klausimų, atbunka, o
susidūrę su problema, jos net nesistengia spręsti, nes ją perkelia suaugusiems,
susiduriama su menkai vystomu vaikų divergentiniu mąstymu.
Vaikai savarankiškai
pasirinko medžiagas eksperimentui.
Sužinojo, kurios
medžiagos neskęsta vandenyje.
Pritaikė medžiagas
neskęstančiam plaustui statyti.
Ieškojo sprendimo iš
susidariusios padėties, kaip išgelbėti ožiukus.
„Kaip žinoti kiaušinis virtas ar ne?“
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja: Inga Čičinskienė
IU „Bitučių“ grupės 4-5 metų vaikai
Situacija. Ryto rato metu mokytoja sekė pasaką „Ausinis kiaušinis“. Rodė vaikams kiaušinį. Jis staiga iškrito iš rankų ir sudužo. Vaikai reagavo įvairiai. Vieni išsigando, kiti žiūrėjo, o treti juokėsi. Kristupas- „Reikėjo išvirti kiaušinį !“
Mokytoja paaiškino, kad išvirė kiaušinius, bet turbūt sumaišė su nevirtais.
Tikslas. Bandymo metu išsiaiškinti kiaušinis virtas ar ne.
Priemonės. Virti ir nevirti kiaušiniai, žibintuvėliai, padidinimo stiklai, drėgnos ir
sausos servetėlės, lėkštutės, plastilino peiliukai, dantų krapštukai, ausų krapštukai.
Darbo eiga:
- Vaikai sužinojo, kad kiaušinį
pasukus pagal jo sukimosi greitį galima išsiaiškinti kiaušinis virtas ar ne.
- Atliko bandymus:
apžiūrinėjo kiaušinius, švietė su žibintuvėliais, žiūrėjo per padidinimo
stiklą, suko, metė į lėkštutes.
- Tyrinėjo nevirtus kiaušinius,
jų turinį.
- Lupo suskilusius virtus
kiaušinius, pjaustė, tyrinėjo baltymą, trynį.
- Rankomis bandė sutraiškyti
kiaušinį.
Pasiekimų vertinimas. Bandymu
pavyko išsiaiškinti, kad virtas kiaušinis sukasi pastebimai greičiau ir ilgiau
negu nevirtas. Taip vaikai sužinojo, kaip galima atskirti virtą kiaušinį nuo
nevirto.