Matematinė-meninė veikla „Mokame dalinti ir dalintis“

IU „Boružiukų“ grupė 5-6m.

IU mokytoja D. Šarkauskienė

Tikslas - supjausčius daržoves į dvi, keturias dalis iš jų sukurti norimą „gyvūną“.

Priemonės: peiliai, pjaustymo lentelės, dantų krapštukai, daržovės, gera nuotaika.

Grupėje, vykdant įvairius projektus ir gerumo akcijas, vaikai daug kalbėjo apie draugiškumą ir tai, kad draugai turi dalintis.

- Jei aš turiu dinozaurą, tai dalinuosi juo su draugu ir abu žaidžiam, - Elijus.

- Aš tai kieme su drauge obuoliu pasidalinau, daviau jai pusę, - Akivilė.

 Ir  kilo diskusija: kiek kartų  galima vieną daiktą padalinti?

Informaciją radome, pasitelkę internetinę paiešką. Pvz.: jei pomidorą perpjauname į dvi dalis ir rankoje laikome vieną pusę, tai laikome vieną antrąją pomidoro. Perpjovę tą pusę per pusę-vienoje rankoje laikome vieną ketvirtąją pomidoro ir t.t. Su vaikais išsiaiškinome, jog taip dalinant, gaunama nebedaloma dalelė, kuri vadinasi atomu ir yra be galo maža.

Ir vaikai ėmėsi darbo: pjaustė morkas, agurkus, ridikėlius, pomidorus.  Naudodami dantų krapštukus, kūrė pievos „gyventojus“.

- Lengviausia dalinti morką ir agurką, nes jie kieti, - Vytenis.

- O man pomidorą pavyko padalinti tik į keturias dalis, nes jis labai mažas buvo.

- Auklėtoja, mes su Elijumi  skaniai suvalgėm mano „vabaliuką“,- Dominykas.

 

TVIRTĄ NAMĄ PASTAČIAU

IU „Drugelių“ grupės 3–4 metų vaikai

IU mokytojos I. Švelnienė E. Miškūnienė

Tikslas – Aplinkoje surasti statyboms tinkamas priemones ir jas kūrybiškai panaudojus, projektuoti, kurti, konstruoti įvairius statinius.

Priemonės: pagaliukai, šakelės, kamšteliai, dėžutės, popierius, daiktų pakavimo priemonės, kaladės.

Pažintį su statybomis vaikai pradėjo atlikdami pirštukų mankštą „Pastačiau aš gražų namą“. Įvairių veiklų metu vaikai susipažino su architekto, statybininko darbu, apžiūrėjo, kaip atrodo namo projektas popieriuje, aiškinosi, kur nubraižytos namo sienos, stogas, skaičiavo namo aukštus, kambarius. IKT pagalba susipažino su įvairių stilių namais. Lavino atmintį ir dėmesingumą juos įsimindami. Sužinojo, kad namai statomi ne tik žmonėms, bet namai reikalingi ir gyvūnams, bei paukšteliams. Kiekvienas namas, priklausomai nuo to kas jame gyvena, turi skirtingą pavadinimą, pastatytas ar įrengtas iš skirtingų medžiagų. Vaikai išbandė įvairias statybines medžiagas: kaladėles, pagaliukus, akmenėlius. Lygino, kurios medžiagos labiau tinkamos statyboms, yra tvirtesnės ir patvaresnės. Skaičiavo kiek ir kokių priemonių reikia pasiimti, kad pavyktų pastatyti namą. Kartojo geometrinių figūrų pavadinimus, įtvirtino sąvokas: aukštas, žemas, daugiaaukštis, pilis, rūmai, bokštas. Konstruodami ir statydami vaikai drąsiai įgyvendino savo kūrybinius sumanymus, bei atrado atsakymus šį juos dominusius klausimus.

Kalba vaikai:

–        Negaliu įkišti pagalio, – pyktelėjo Jokūbas, sulaužęs pagaliuką, norėdamas jį įsmeigti į sušalusią žemę.

–        Aš tada paguldytą namą statysiu, – nusprendė Emilė, stebėdama kaip draugas į sušalusią žemę negali įkišti pagaliuko.

 

–        Žiūrėk, koks namas! – džiaugsmingai sušuko Tomas, kviesdamas pasigrožėti namu, kurį pastatė su draugais.

–        Koks čia namas? Nesąmonė čia. – Kritiškai įvertino Gvilė, apžiūrėjusi novatoriškai berniukų pastatytą namą.

–        Čia didelis namas! – išdidžiai atsakė Tomas.

 

 

 

 

IŠ KO PASTATYTI NAMĄ?

IU „Ežiukų“ grupė, 1,6 - 2 m.
IU mokytoja Jolita Sapagovienė

Priemonės: jogurto indeliai, kartono lapeliai, kartoninė dėžė, kaladėlės.
Vartant pasakų knygelę „Trys paršiukai“, apžiūrinėjant paveikslėlius, kilo klausimas „Iš ko galima pastatyti namelį?“.
Vaikams buvo pasiūlyta dėžutė su jogurto indeliais ir kartono lapeliais. Mažesnieji bandė dėti vieną indelį ant kito. Kiti apžiūrinėjo kartono lapelius. Parodžius kaip galima panaudoti, patys bandė statyti. Vienas berniukas užkliudė koja statinį ir jis nuvirto. Veiksmą vaikai kartojo keletą kartų. Taip aiškinomės žodžių „mažas“, „didelis“, „netvirtas“, „tvirtas“ reikšmes.
Daug emocijų sukėlė į grupę atneštos kartono dėžės. Vaikai jas vartė, apžiūrinėjo, lindo į jas.
Vienas berniukas pasiėmė pagalvėlę ir atsigulė dėžėje, kitas nusinešė vartyti knygelę. Prie dėžės pririšus virvutę, ji „pavirto“ mašina. Vaikai, pasiėmę vairą, sėdėjo joje. Paskatinus kiti vaikai tempė už virvutės.
Namo statymui buvo naudotos ir kaladėlės. Žaidžiant visiems kartu, vaikai mokėsi dalintis, panaudoti statinį tolesniam žaidimui.
Veiklų metu vaikai ugdėsi bendradarbiavimo įgūdžius, kūrybiškumą, iniciatyvumą. Turėjo galimybę pajusti atradimo džiaugsmą.

 

SKĘSTA-PLAUKIA?

PU „Pelėdžiukų“ grupės vaikai 6 m.

PU mokytoja Albina Kasparienė

Priemonės: vanduo, druska, gintaras.

Ryte atėjusi Adelė papasakojo vaikams, kad mama nusipirko auksinę grandinėlę. Šio pokalbio metu išsirutuliojo tema apie Lietuvos auksą - gintarą. Vaikai pasakojo, kad dažnai su tėveliais važiuoja į kitas šalis, maudosi jūrose, bet gintaro neranda, o mūsų Baltijos jūra išplukdo gintarą į krantą.

Rapolas iškėlė klausimą:

-  Kodėl kitose jūrose nėra gintaro, o mūsų Baltijos jūroje yra?

Atsakymo ieškojome internete. Pasigaminome Raudonosios jūros vandens - stiklinė vandens ir 3 šaukštai druskos ir Baltijos jūros vandens - viena stiklinė vandens ir vienas šaukštas druskos.  Pasirodo, Baltijos jūros vanduo nėra toks sūrus, kaip Raudonosios jūros. Raudonosios jūros sūriame vandenyje gintaras plaukia viršuje, o Baltijos mažiau sūriame skęsta.  Diskutuojant vaikai padarė išvadą, kad sūrus vanduo kelia daiktus į paviršių. Padarę išvadas vaikai bandė kurti gintaro paveikslus.