STEAM veikla. Inžinerija. „Ką mes galim pastatyti?“

 IU „Boružiukų“ grupės vaikai 5 metai

Mokytojos: L. Lašienė, D. Šarkauskienė

 I.Vaikams geriant arbatą, suskilo plastikinė stiklinė. Kodėl?

·         Jokūbas: „ Nes suspaudžiau...“.

·         Dominykas: „Nereikėjo taip stipriai spausti“

·         Auklėtoja: „O kas atsitiks, jei ant daug stiklinių atsistos vienas vaikas?

Mokslinis metodas

1.Vaikai pastebėjo suskilusią stiklinę.

2. Spėjo, kodėl taip atsitiko.

3. Eksperimentas. Kas išlaikys vaiką - viena ar daug stiklinių?

·        Jokūbas: „Netikiu, kad išlaikys. Grius!”.

·        Vytenis: „Jei viena silpna, tai ir visos tokios pat, nieko nebus...“

Vaikai sustatė aštuonias plastikines stiklines vieną šalia kitos, uždengė kartono lapu. Viena mergaitė ant jų atsistojo – aštuonios stiklinės ją išlaikė.

Kai stiklinės išlaikė mergaitę. Vaikai sakė:

·        Jokūbas: „Taip ir žinojau, kad kai daug stiklinių, jos būna stiprios“.

·        Deivilė: „Reiks kad ir tėtis atsistotų taip pat, nes tėtis stiprus, stiklinės irgi stiprios“.

II. Naudodami plastikines stiklines, trumpus vamzdelius, spalvotus ledų pagaliukus, vaikai statė bokštus, kūrė pilių dizainą: statė, konstravo, puošė, „apgyvendino“ žvėris.

 Vaikų mintys:

·        Rugilė: „Pastačiau didelę pilį, tilps daug  princesių, pasikviesiu savo drauges, žaisim slėpynių, nes čia daug vietos ir galima daug kur pasislėpti“.

·        Tajus: „Mano tai bokštai milžinai. Čia labai šilta, nes daug dūmų, kai kūrena“.

·        Vytenis: „O, pažiūrėkit Tajus pastatė zoologijos sodą“.

 

STEAM VEIKLA „MORKA“

Ikimokyklinio ugdymo „Bitučių“ grupės vaikai (2 -3 m.) 

IU mokytoja Inga Čičinskienė

Tikslas- skatinti ugdytinius stebėti, tyrinėti, kurti, pratinti vaikus pamėgti valgyti daržoves.

Priemonės: Morkos, skustukas, peilis, pjaustymo lentelė, piešimo lapai, pagaliukai, lipni juostelė, spalvoti pieštukai.

Susipažįstant, stebint, tyrinėjant darželio „Smalsutės sodelio“ augalus, vaikus sudomino augančios morkos.

Gabrielius: „Kas čia?

Nojus: „Nematau morkos, čia lapai“

Patricija: „Morka oranžinė“

Taip prasidėjo vaikų pažintis su morka. Apžiūrėjome lapus, ieškojome oranžinės morkos. Ją radome pasislėpusią po žemėmis. Išsiaiškinome, kad morka auga žemėse, o virš žemių matosi tik morkos lapai. Raunant morką visko buvo ir lapai nutrūko ir išsipurvinome. Pagelbėjo mokytoja, pajudino morką ir vaikai ją lengviau išrovė. Daug emocijų vaikai patyrė morkas plaudami, skusdami, ragaudami, tyrinėdami morkos dalis, jas uostydami, maigydami, lygindami svorį, storį ir didumą.

Gabija: „Morką reikia rauti“

Luknė: „Padariau morkos saulytę“

Akvilė: „Galima dėlioti pagaliukus arba morką“

Sotūs ir laimingi konstravo morką iš pagaliukų, deklamavo eilėraštuką „Tai morkytė, tai morkytė jos oranžinė suknytė“.

 

Kas skleidžia garsus?

 „Lašiukų“ grupė 2,4-2,8 m.

Meninio ugdymo mokytoja Inga Šablinkskienė, IU mok. Nida Šaparnienė

      Lašiukų grupės vaikai labai mėgsta tyrinėti skleidžiamus garsus ir groti vaikiškais instrumentais. Todėl muzikinių veiklų metu grojame išgaudami įvairius garsus naudojant tradicinius ritminius, vaikiškus instrumentus ir netradicinius gamtinius. 

     Vieną su vaikais grupėje „muzikavome“ įvairias daiktais, kuriuos radome kampeliuose. Paieškų metu suradome maišą plastikinių buteliukų ir gamtinės medžiagos, iš kurių muzikinės veiklos metu su Ingute pasigaminome muzikinius instrumentus.  Muzikavome ne tik grupėje, bet ir netradicinėje aplinkoje „Edukaciniame namelyje“ bei jo kiemelyje. Apsilankymas jame vaikams suteikė daug džiaugsmo ir netikėtumo. Namelyje suradome kankorėžius, su kuriais grodami bandėme išgirsti garsą, pritardami dainelei „Barškučiai“.  Namelio kiemelyje Hubertas rado nukritusių lapų, paklausė ar jie groja. Jo pavyzdžiu pasekė ir kiti vaikai, kurie prisirinkę lapų bandė jais groti. 

 

Lengvas-sunkus

 „Lašiukų“ grupė. 2,4 – 2,8 m.

IU mokytoja Nida Šaparnienė

Tyrinėdami plastikines naminių gyvuliukų figūrėles, vaikai jas lygino, įvardino kuri didesnė, o kuri mažesnė. Visi kartu aptarėme, kuo gyvuliai minta, kas jiems patinka. Tyrinėjome įvairias kruopas, žalią ir džiovintą žolę. Berniukui Viliui, paėmus nuo stalo kruopų maišelį, jis tarė: „man sunku“.  Tada pasiėmėme svarstykles ir visi kartu  svėrėme gyvuliukų figūrėles, jas palyginome ant delniukų,  kurios sunkios - kurios lengvos. Vaikams labai patiko žaisti  su šaukšteliais: jie sėmė ir svėrė įvairias kruopas. Taip pasitelkus STEAM mokymosi disciplinas susipažinome su sąvokomis lengvas-sunkus.

 

STEAM VEIKLA „SMALSUTĖS SODELYJE“

Ikimokyklinio ugdymo „Bitučių“ grupės vaikai (2 -3 m.) 

IU mokytoja Inga Čičinskienė

Tikslas- pratinti kūrybiškai susipažinti su rudens gėrybėmis.

Priemonės: Gyvūnų paveikslėliai, „Smalsutės sodelio“ augalai.

Ruduo – turtingiausias metų laikas. Sodai pilni obuolių, darže gausu daržovių. Vaikams rudens veiklos suteikia daug galimybių aktyviai veikti, pažinti, atrasti, pajusti, kurti, judėti, bendrauti, žaisti su visomis gėrybėmis gamtoje.

Ugdytiniai gyvūnų paveikslėlius puošė „Smalsutės sodelyje“ augančiais augalais. Vaikai vardino augalų pavadinimus, siekdami juos geriau  pažinti uostė, tyrinėjo, lygino. Kiekvienas džiaugėsi ir gėrėjosi atliktu darbu. Mūsų veikla domėjosi ir kitų grupių vaikai. Greitai prabėgo veikla kupina naujų patirčių ir įspūdžių.

Tajus: „Kokios didelės pelėdos akys“

Akvilė: „Gražus drugelis ir sparnai“

Tauras : „Ant ežiuko kojos sraigė“

Viltė : „Šitie pagaliukai žali spygliukai“

 

„Spalvos aplink mus“

Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupė vaikai (3-4 m.)

Auklėtoja Nijolė Skukauskienė

 Spalvos - tas mažytis gyvenimiškas džiaugsmas.  Gražiausias ir spalvingiausias metų laikas yra vasara. Ji mus džiugina žiedais, spalvomis ir gražiomis akimirkomis. Nenuostabu kad norisi įamžinti šį nuostabų metų laiką. Mes kartu su vaikais džiaugėmės žaliuojančia pieva, medžiais, žydinčiomis gėlėmis, tiesiog nerūpestingai leidžiame šiltas vasaros dienas.
                  Tikslas – Pastebėti aplinkoje esančias spalvas, jas įvardinti, rūšiuoti surinktą gamtinę medžiagą pagal spalvą, antspauduoti augalus ant audinio.

Priemonės: plastikiniai kibirėliai, kortelės su spalvotomis juostelėmis, balto audinio skiautės, lentelės arba storesnis kartonas, akmenys arba plaktukai.    

Pasivaikščiojimo metu vaikai stebėjo lopšelio-darželio teritorijos aplinką. Jie ne tik noriai apžiūrinėjo „Smalsutės“ sodelyje augančius vaismedžius, vaiskrūmius ir kitus augalus, bet ir skanavo prinokusias uogas, daržoves. Paruošiau vaikams korteles spalvų rūšiavimui. Prisirinkę į kibirėlius įvairių augalėlių, vaikai dėliojo juos ant kortelių prie atitinkamos spalvos. Trūkstamos spalvos ėjo ieškoti, čia jiems pagelbėjo draugai. Spalvų įvairovė sužavėjo vaikus, todėl nusprendėme juos įamžinti audinyje. Vaikai ant stalo pasidėjo faneros ar kartono gabalą, uždegė jį audiniu, išdėliojo patinkančius augalus, uždengė juos kita audinio skiaute. Paėmę plaktuką ar akmenį į rankas smogė augalams visa jėga. Ant audinio liko augalų antspaudai bei iš jų gautos spalvos.  Kiek džiaugsmo suteikė vaikams gautas rezultatas. Dviejų vienodų darbų nebuvo – gamta pateikė spalvų įvairovę.

-        Ateina piktas debesis, – pažiūrėjęs į dangų, sunerimo Adukas.

-        Pažiūrėkit kiek daug juodų uogų, - pastebėjo Markas.

-        Čia serbentai, jie labai skanūs, - pasakė Toma.

-        Vynuogės dar žalios, -  nusiminė Adutė.

-        Kokios gražios raudonos gėlės, - pamačiusi sušuko Karina.

-        Pažiūrėkit pas mane jau matosi, - darydama augalų antspaudus džiaugėsi Amelija.

-        Plaktuku geriau kalti, - konstatavo Modestas.

-        Reikia smarkiai šerti, - visiems paaiškino Kamilė.

 

KAIP PAPUOŠTI STALĄ PIETUMS?

 „Saulės zuikučių“ gr. vaikai (6-7 m.) su Viktorija;

„Pelėdžiukų“ gr. vaikai (5-7 m.) su Akvile, Anele;

„Kiškučių“ gr. 5 m. su  Aušre.

 Pietų stalo serviravimas. Kaip serviruoti ir papuošti stalą, kad jis būtų kitoks nei visada. STEAM komandos narės Violėta ir Nida pasiūlė vaikams dalyvauti Origami veiklose, kuriose lankstydami servetėles savo grupių stalams pietų metu suteiks spalvingumo, žaismingumo.

Grupių mokytojos su vaikais leidosi į paieškų kelionę: vieni lankstymo informacijos ieškojo knygose, kiti pasitelkę IKT technologijas.  Vaikai labai susidomėjo lankstymo technika: mokėsi vieni iš kitų, tarėsi, prašė pagalbos, diskutavo kol pavyko atrasti vieningus sprendimus, kad papuošti stalai ORIGAMI lankstiniais atrodytų spalvingesni ir gražesni, žadinantys apetitą. Ant stalų valgykloje atsirado kiškučiai, gėlytės, vėduoklės, vokeliai.

 

KAIP MAN PASTATYTI NAMĄ

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Nida, mokytojo padėjėja Dinara

„Ežiukų“ grupės vaikai 2-2,7 m. 

Liepos mėnesį, esant aukštai oro temperatūrai, medžių pavėsyje „Ežiukų“ grupės vaikai žaidė su smėliu. Vieni "kepė tortus", kiti kasė duobes, na o Hubertas su Eva bandė su kastuvėliais supilti aukštą „namą“. Tačiau po keleto minučių pyktelėję paklausė: „Kaip pastatyti namą, jis nepasidaro!“

Pradėjome tyrinėti smėlio savybes, jį suliedami vandeniu. Vaikams buvo parodyta,  kad smėlis gali būti birus-lipnus, sausas-drėgnas, lengvas-sunkus. Iš smėlio sumaišyto su vandeniu vaikai pastatė „aukštą namą“ ir jis nesugriuvo. Dar smagiau buvo namą puošti gamtine medžiaga, žolytėmis, ir nuo vėjo ant žemės nukritusiais lapeliais.

Išvada. Paklausus vaikų, kas nutiko smėliui, kai pripylėme vandenio, Hubertas atsakė, kad smėlis sušlapo.

 

Kas skęsta, o kas plūduriuoja?

 ,,Saulės zuikučių“ grupė (5-7 metai)

IU mokytoja Viktorija Liachovičiūtė

Tikslas: skatinti vaikus domėtis ir eksperimentuoti, suvokti vaisiaus žievės savybes.

Priemonės: vanduo, stiklinis indas, apelsinas, obuolys, citrina, puodeliai, ąsotis, peilis.

 Kalbantis apie popietę prie ežero, ugdytiniai iškėlė klausimą, kodėl taip atsitinka, kad vieni daiktai plūduriuoja vandenyje, o kiti skęsta, kodėl kai plaukiame su padanga ar ,,petukais“, mes plūduriuojame vandenyje? Todėl sugalvojome atlikti bandymą, parodantį kūnų plūduriavimą. Paėmėme tris vaisius: obuolį, apelsiną ir citriną. Į stiklinį indą prisipylėme vandens ir visus vaisius dėjome į jį, stebėjome, kaip dabar „elgsis“ vaisiai. Nenulupti plūduriavo vandens paviršiuje. Vienas iš ugdytinių samprotavo: -Čia tas pats, kaip plaukti su padanga, net nardyti neišeina...

Ištraukę vaisius iš vandens juos nulupome ir su nekantrumu laukėme rezultato, kas vyks toliau. Nulupti skendo stikliniame inde ir pasinėrė po juo neiškildami į paviršių. Vaikai padarė išvadą, jog keliaujant prie ežero maudytis ir smagiai leisti laiką, privaloma turėti apsaugos priemones, tokias kaip: padanga, petukai ar ratas, nes jie neleidžia kūnui skęsti ir kelia jį į paviršių.

     ,,Saulės zuikučių“ grupės vaikai sužinojo, kad apelsino, citrinos žievelėje yra mažytės oro pūslelės, kurios kelia apelsiną į viršų (principas-pripūstas gelbėjimosi ratas), todėl neluptas – plūduriavo vandens paviršiuje. Vaikai sužinojo kūnų plūduriavimo sąlygas, suprato, kad kūnas gali skęsti, plūduriuoti paniręs arba kilti į paviršių, dalinosi bandymo įspūdžiais, taip pat sumąstė ir įgyvendino smagią idėją – nuluptus vaisius susipjaustė ir pasigamino skanų, gaivinantį vasarišką gėrimą.