Ikimokyklinio ugdymo ,,Lašiukų” grupės vaikai ( 4 – 5m.)
Auklėtojos: Karolina Kepenytė-Ragauskienė ir Viktorija Liachovičiūtė
Prasidėjus rudeniui, vaikai vis dažniau jaučia kaip vėjas glosto veidus, girdi kaip lyja lietus. Milanai pasakius, kad norėtų būti vėju ir nupūsti visus rudens lapus, nusprendėme parodyti kiek daug jam reikia jėgos. Į peršviečiamus maišelius, sudėję tampomo popieriaus likučius, kiekvienas su savo šiaudeliu bandė tiek pripūsti oro, kad sukėlus vėją, pavyktų pakelti kuo daugiau popieriaus gabaliukų. Vaikai suprato, kad iš pirmo žvilgsnio paprastas darbas tiesiog pūsti, nėra toks lengvas, jam reikia daug jėgos ir ištvermės. Pamatė, kad net pati mažiausia skiautelė gali būti labai sunki. Šis vaikų sukeltas vėjas buvo trumpas, laikinas, jie panoro ir namuose tėveliams sukelti tikrą viesulą. Pasiėmę tuoletinio popieriaus ritinėlius ir klijus, vaikai puošė ilgomis tampomo popieriaus juostomis. Po šio darbo vaikai kalbėjo: ,,Ksenija, tavo vėjo gūsis ilgiausias” – Simo pastebėjimas, ,,Patricija, smarkiai pūsk! “ – ragino Kotryna, ,,Pažiūrėkit, kokie dideli Gabrieliaus žandai” – kvietė Adomas.
,,Lietaus taip lengvai nepadarytum…” – tarsi iššūkį iškėlė Goda. Su vaikais pasiėmę mėlynus maistinius dažus, skutimosi putas, stiklainį su vandeniu ir šlakeliu aliejaus, norėjome pažiūrėti kaip iš debesies krenta vandens lašai. Šis eksperimentas vaikams paliko patį didžiausią įspūdį: ,,Tokias putas naudoja ir mano tėtis, bet iš jo lietus nelija…” - pasakė Adomas, ,,Reikia mėlynų dažų” – paaiškino Kamilė. Po šio eksperimento vaikai patys darė savo debesėlius su lietaus lašais. Ant savo iškirpto debesėlio, klijavo pasidarytus vatos rutuliukus ir puošė mėlynais lašiukais. Vaikai skaičiavo kiek lašiukų užkllijavo, lietė ir džiaugėsi kokie švelnūs jų debesėliai.
