Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupės vaikai (3 m.) Auklėtojos Nijolė Skukauskienė ir Edita Miškūnienė
Laukdami Kalėdų puošiame grupę. Vaikai atnešė namuose keptų sausainių. Atidarius dėžutes su sausainiais, po grupę pasklido cinamono, vanilės bei gvazdikėlių kvapas. Markas giliai įkvėpęs pajuto tą svaiginantį aromatą ir susižavėjęs pasakė, jog „man patinka, kad taip kvepia“. Ada pastebėjo, kad „sausainiai rudi, aš mėgstu spalvotus“. Pradėjome svarstyti ir tartis kaip galėtumėme nuspalvinti sausainius. Radvilas T. pasiūlė, jog sausainius „reikia nudažyti“. „Dažais“ ir kitomis reikalingomis priemonėmis pasirūpino auklėtojos ir kitą dieną kibom į darbą.
Priemonės: sausainiai (iškepti namuose su tėveliais), kiaušinių baltymai, cukraus pudra, citrinos rūgštelė, maistiniai dažai, apelsinai, pabarstukai, indai (dubenėliai, šaukštai, peilis), rankinis plaktuvas, daržovių džiovyklė, konditeriniai švirkštai, dantų krapštukai.
Vaikai mušė kiaušinio lukštus, atskyrė baltymus nuo trinių, semdami cukraus pudrą, skaičiavo kiek šaukštų įbėrė, su šaukšteliu bėrė citrinos rūgštelę. Visus ingredientus plakė rankiniu plaktuvu. Gautą masę padalino į keturis dubenėlius. Į kiekvieną stengėsi įlašinti po tris lašus skirtingos spalvos maistinių dažų. Maišydami stebėjo kaip keičiasi masės spalva. Gautu glajumi, naudodami konditerinius švirkštus ir dantų krapštukus, vaikai puošė sausainius, piešdami įvairius raštus. Keli vaikai glajų ant sausainių nutarė tepti teptuku, o ant viršaus bėrė pabarstukus. Sausainiai papuošti. Stebėdamas visus „nudažytus“ sausainius lėkštėje, Adas paklausė:
– O juos galima valgyti?
– Jie dar šlapi. Negalima valgyti, – paaiškino Toma.
– O kai bus nešlapi, galėsim valgyti? – Susirūpino Radvilas T.
Kitą dieną vaikai pastebėjo, kad sausainiai sausi ir pirštukų glajus jau netepa.
– Sausainiai nudžiuvo. – Padarė išvadą Kornelija.
Puošniais ir kvapniais sausainiais norėjome pasidžiaugti ilgiau ir visi džiaugsmingai sutikome jais papuošti eglutę.
Sekančią dieną vaikai po egle rado apelsinų maišelį ir laiškelį, kuriame buvo siūloma apelsinus suvalgyti arba jais papuošti eglutę. Reikėjo išspręsti problemą. Vaikai balsuodami kėlė rankas ir suskaičiavo, kad du vaikai pakėlė ranką, norėdami suvalgyti apelsinus, o daug vaikų pakėlė rankas, norėdami papuošti eglutę. Taigi, priimtas sprendimas – apelsinais puošti eglutę. Vaikai nuplovė apelsinus, juos nusausino ir auklėtojų padedami pjaustė skiltelėmis. Storai atpjautas skilteles, vaikai dėjo ant vieno daržovių džiovintuvo padėklo, o plonai atpjautas skilteles – ant kito. Atsakingai padėklus vaikai sudėjo į džiovintuvą ir kantriai laukė kol apelsinai išdžius. Išėmus iš džiovintuvo apelsinų skilteles, visi pastebėjo, kad jos pasikeitė:
– Jie suvyto. – Pastebėjo Toma.
– Kieta. – Nusprendė Markas, pabandęs atsikąsti džiovinto apelsino.
– Jiems buvo karšta. – visiems paaiškino Dorotėja.
Aplankius darželį Trims Karaliams ir virtualiai su jais pabendravus, vaikai nupuošė grupės eglutę. Nukabindami džiovintus apelsinus ir dekoruotus sausainius vaikai tarpusavyje kalbėjosi. Karina susirūpinusi paklausė:
– Sausainiai ant eglės sugedo?
– Čia žaisliukai-sausainiai. – Padarė išvadą Markas.
