Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupės 5 metų vaikai.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Nijolė Skukauskienė.
Meninio ugdymo mokytoja Inga Šablinskienė.
Šiuolaikinių vaikų supratimas apie duonos kelią dažniausiai baigiasi artimiausioje parduotuvėje – nueini ir nusiperki. Ir retas kuris susimąsto, kokį ilgą kelią duonelė turi nueiti, kad patektų ant mūsų stalo.
Tikslas –Ugdyti pagarbą žmogui, auginančiam duoną, ir meilę kasdienei duonai, atkreipti vaikų dėmesį, koks sunkus ir ilgas duonos kelias nuo rugio grūdo iki duonos riekelės.
Priemonės: įvairių javų varpos, grūdai, paveikslėlių kortelės, maišeliai su įvairiomis kruopomis, šaukštai, indeliai, svarstyklės, maisto produktai duonos kepimui, duonkepė, IKT, SMART lenta, personažų atributika, kanklės, iš antrinių žaliavų pagaminti ritminiai instrumentai, įvairi grupėje esanti statybinė medžiaga.
Eiga.
Savaitinės projektinės veiklos metu buvo panaudota grožinė literatūra, įvairios meninės išraiškos priemonės, įvairi informacija. Kiekvieną dieną aiškinomės duonos paslaptį, skonį, naudą, pagarbą bei kelią ant mūsų stalo. Visų veiklų metu vaikai mokėsi gerbti ir mylėti duoną, piešė, lipdė, aplikavo, kepė duoną, panaudodami įvairias meninės raiškos priemones. Daug kalbėjome apie tai kaip ankščiau buvo auginama, kepama duona ir kaip dabar. Vaikai lankėsi lopšelio-darželio muziejuje, kur apžiūrėjo ten esančius senovinius įrankius ir rakandus. Čia jie buvo supažindinti su žodžiais „spragilas“, „ližė“, „duonkubilis“, ,,dalgis“. Susidomėję vaikai dalyvavo duonos duonkepėje kepimo procese. Pasikalbėję apie produktus, kurie reikalingi duonos kepimui, vaikai kibo į darbus: svėrė ir pylė miltus, matavo ir bėrė įvairius pagardus, stebėjo kaip duonkepėje maišoma tešla. Buvo suorganizuota pramoga, kurios metu vaikai pasiklausę pasakos „Kaip vilkas užsimanė duonos išsikepti“, atliko užduotėles kurių metu „vilkui“ dar kartą priminė ilgą kelią nuo grūdo iki duonos kepalo, padėjo „pelytei“ sutvarkyti sandėlį, svėrė grūdus, bandė juos sutrinti, improvizavo lietuvių liaudies dainą „Išbėgs išbėgs pelė iš miško“. Grįžę į grupę statė malūnus iš įvairių čia esančių kaladžių.
Projektinę veiklą vaikai baigė ragaudami iškeptą duoną, pasigardindami ją obuoliene ar medumi.
Vaikų kalba.Muziejuje apžiūrint eksponatus, Markas rodydamas į rėti: „Čia miltams sijoti“.
Pasiteiravus vaikų ar nenorėtų į duonos tešlą įdėti įvairių sėklų, visi vienu balsu atsakė: “Ne. Kepkim duonytę be grudelių“.
- Man labai sunku buvo daužyti grudelius, – konstatavo Karina.
- Net aštuonis darbus reikia padaryti, kad išeitų duoną, - nustebusi pareiškė Deimantė.
- Vaikai , kaip skaniai kvepia, jau duonytė baigia kepti, - pranešė Adas.
- Labai ilgai duona kepė, aš jau noriu paragauti, - pasakė Radvilas.
- Man skaniausia balta duona, - pasigyrė Kamilė.
Išvada:
Vaikai praplėtė žinias apie duonos kelią, sužinojo koks sunkus ir nelengvas darbas auginant duoną, kas dar kepama iš miltų: pyragai, bandelės, blynai, sausainiai.
Vaikai išsiaiškino, kad iš įvairių grūdų gaminamos kruopos ir sužinojo kokių kruopų košę mėgsta draugai. Dauguma vaikų mėgsta ryžių košę.
Deimantė: „Aš labai mėgstu grikių košę“.
Luknė rodydama į manų kruopas: „Aš mėgstu šitą košę su uogiene“.
