Ikimokyklinio ugdymo „Boružiukų“ grupės vaikai 3-4 m.
Auklėtoja Laimutė Lašienė
Ryte
į grupę atėjusi mergaitė, prie savo nuotraukos pakabino liūdnos veido išraiškos
paveikslėlį. „Aš būsiu tokia dabar“ – pasakė priėjusiems vaikams.
Auklėtoja paklausė: „Tai gal tavo nuotaika bloga?“
„O kas yra nuotaika?“ – paklausė Odilė.
Tikslas – stebint savo atvaizdą veidrodyje rodyti įvairias mimikas, atspindinčias įvairias nuotaikas ir jas nupiešti.
Aiškinomės kaip jaučiasi linksmas, liūdnas, supykęs draugas. Šias veido mimikas vaikai rodė veidrodyje. Pasiūliau pažvelgti į veidrodį ir nupiešti kokį matai jame save, savo nuotaiką. Vaikai, žiūrėdami į veidrodį, noriai piešė save besišypsantį, linksmą.
Išvada. Kitokių priemonių naudojimas žadina vaikų pažinimo džiaugsmą. Emocijas pažinti galima kalbantis, išreiškiant piešiniu.
Vaikų kalba
Luknė: „Matosi mano didelė burna, nes noriu juoktis“
Dominykas: „Aš gražus ir akys mano kaip mamos“
Rugilė: „Mano dantys matosi, nes kai linksma taip atrodau“
