2020 m. spalio 11 d., sekmadienis

„Piešiu savo nuotaiką“

 

Ikimokyklinio ugdymo „Boružiukų“ grupės vaikai 3-4 m.

Auklėtoja Laimutė Lašienė

Ryte į grupę atėjusi mergaitė, prie savo nuotraukos pakabino liūdnos veido išraiškos paveikslėlį.  „Aš būsiu tokia dabar“ – pasakė priėjusiems vaikams.                                           

 Auklėtoja paklausė: „Tai gal tavo nuotaika bloga?“

 „O kas yra nuotaika?“ – paklausė Odilė.            

Tikslas – stebint savo atvaizdą veidrodyje rodyti įvairias mimikas, atspindinčias įvairias nuotaikas ir jas nupiešti.   

Aiškinomės kaip jaučiasi linksmas, liūdnas, supykęs draugas. Šias veido mimikas vaikai rodė veidrodyje. Pasiūliau pažvelgti į veidrodį ir nupiešti kokį matai jame save, savo nuotaiką. Vaikai, žiūrėdami į veidrodį, noriai piešė save besišypsantį, linksmą.

Išvada. Kitokių priemonių naudojimas žadina vaikų pažinimo džiaugsmą. Emocijas pažinti galima kalbantis, išreiškiant piešiniu.

Vaikų kalba

Luknė: „Matosi mano didelė burna, nes noriu juoktis“

Dominykas: „Aš gražus ir akys mano kaip mamos“

Rugilė: „Mano dantys matosi, nes kai linksma taip atrodau“