Ikimokyklinio ugdymo „Boružiukų“ ir „Kiškučių“ grupių vaikai (4m.)
Auklėtoja Daiva Šarkauskienė
Eidami darželio koridoriumi, vaikai pastebėjo, jog kartais juos seka šešėlis. Vaikai paklausė iš kur jis atsiranda ir kodėl jis toks didelis? Todėl stebėdami, veikdami ir atlikdami bandymus aiškinomės: kaip susidaro šešėliai, ar visi daiktai juos turi, kaip kinta šešėlio dydis saulei judant dangumi.
Veikdami ir eksperimentuodami vaikai išsiaiškino, kad visi apšviesti kūnai turi šešėlį; šešėlis pradingsta, jei kūno neapšviečia saulės šviesa. Ugdytiniai spėjo, stebėjo, matavo ir fiksavo, kada draugo šešėlis būna ilgesnis- dieną ar pavakary. Užfiksuotas veiklos rezultatas – šešėlis didesnis būna pavakary.
Veiklų metu statydami įvairaus dydžio blokelių bokštus tyrinėjome jų šešėlių įvairovę, piešėme ir apipavidalinome savo šešėlį, žaidėme žaidimą „Šešėlių medžiotojas“, kūrėme kūno judesių šešėlius.
„Mano šešėlis - tai aš pati“,- suprato Gytė.
„Nėra saulytės - nėra ir šešėlio“, - Elijaus išvada.
„Šešėlis juda taip pat, kaip aš“, - Rusnė.
