Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupės vaikai (3 m.)
Auklėtojos: Nijolė Skukauskienė, Edita Miškūnienė
Tikslas – supažindinti vaikus su medžiagų savybių kaita.
Priemonės: sniegas, guašas, vanduo, purkštukai, antrinės žaliavos.
Apgaubus žemę puriu sniegu, prasidėjo smagios akimirkos lauke. Sniego baltumas, kaip tas popieriaus lapas. O gal pavyks piešti ir ant sniego?
Atsinešėme į grupę sniego. Vaikai pabandė ant jo piešti teptuku ir akvarele. Nutarėme išbandyti piešimą su purkštukais ant sniego lauke.
Pradėjome ruošti dažus piešimui ant sniego. Vaikai į vandenį pylė guašą, maišydami stebėjo kaip keičiasi vandens spalva.
Lauke purkšdami spalvotą vandenį ant balto, lyg popieriaus lapas sniego, vaikai stebėjo paliekamus dažų pėdsakus. Likusį nuspalvintą vandenį supylėme į ledų šaldymo formeles ir kitas panaudotas pakuotes. Į penkis indelius dar vaikai įdėjo pagaliukus, o į tris – kankorėžius. Indelius iki rytojaus palikome lauke. Artėjo šalta naktis, įdomu, ką rasime?
Sekančią dieną indelius su spalvotu vandeniu, kuriuos palikome lauke, atnešėme į grupę. Vaikai apžiūrinėdami spalvotus ledukus, išimtus iš indelių, nustatė pakitimus.
Toliau tyrinėdami sušalusio spalvoto vandens savybes vaikai išbandė skirtingą piešimą. Bandė spalvinti nespalvotus ledo gabaliukus, spalvotais ledukais piešti ant balto lapo, o vėliau ant balto panaudoto pakavimo porolono. Su juo vaikai surado ir kitus veikimo būdus.
Nuspalvintą sniegą ir likusius spalvoto ledo gabaliukus sudėjome į kibirėlį ir stebėjome kas jam nutiks.
Sekančią dieną Radvilas U. atsinešė iš namų padėkle užšaldytą vandenį. Vaikai lietė jį, glostė, bėrė ant jo druską ir stebėjo kas vyksta. Jie pastebėjo, kad toj vietoj kur pabėrė druskos ledas pasidarė šiurkštus.
Vaikai padarė išvadas:
· kai šilta sniegas ir ledas ištirpsta;
· sniegas ištirpo greičiau;
· kai jvandenį sušaldai jis pavirsta į ledą;
· kad teptuku ant minkšto sniego piešti sunku, spalvos „dingsta, pasislepia“, jos pasimato kai „purtai“ teptuką;
· lengviausia dažus ant sniego purkšti.
Vaikų mintys:
–Sniegas minkštas. Pieštukas nepieš, – pastebėjo Toma.
–Reikia piešti su spalvom, – pasiūlė Radvilas T.
–Vanduo spalvinasi, – džiaugsmingai šūktelėjo Markas, maišant vandenį su akvarėle.
–Vandeniui bus šalta, – nuliūdusi pasakė Kamilė V., auklėtojai nešant formeles su spalvotu vandeniu į lauką.
–Kieta spalva, – įvertino Markas, paėmęs leduką.
–Pučiu, kad sušiltų, – paaiškino savo bandymą sušildyti ledą Dorotėja, pūsdama šiltą orą iš burnos į sušalusį nudažytą vandenį.
–Ledas, begėdis, sušaldė kankorėžį, – įžvelgė Radvilas U.
–Apklojau ir nešalta, – pademonstravo Kamilė V., susukusi ledą į poroloną.
–Ant pakalono (=porolono) geriau, – nustatė Karina, braukydama porolonu spalvotą ledo gabalėlį.
–Ledas tirpsta, tip-tip, – padarė išvadą Radvilas T., laikydamas iškeltoje rankoje spalvoto ledo gabalėlius, susuktus į poroloną ir atidžiai stebėdamas kaip kapsi ištirpusio ledo lašai.
–Žiūrėkit, va, ištirpo! – sušuko Radvilas T., - pastebėjęs kibire vandenį.
