Ikimokyklinio ugdymo „Bitučių“ grupės 3 m. vaikai
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Inga Čičinskienė
Priemonės: smėlis, avalynės impregnantas, aliuminio folija, padėklas, vanduo, stiklinis indas.
Tikslas: Žaidžiant su smėliu veikti spontaniškai ir reikšti emocijas.
Eiga. Vaikams patinka pasivaikščioti po darželio teritoriją, stebėti aplinką, gamtos pasikeitimus. Ankstyvą pavasarį, kada sniegas šlapias ir su juo nemalonu žaisti, vaikai klausia:
- Kada galėsime žaisti su smėliu?
Jeigu mes negalime žaisti smėlio dėžėje, gal su smėliu galime žaisti grupėje? Vaikams labai patiko ši idėja. Taip pat teko atsakinėti į daugybę klausimų:
- Kur gausime smėlio?
- Kodėl purškiame laką ant smėlio? Mama ant plaukų purškia.
- Kodėl reikia laukti?
- O kam reikia vandens?
Darbas prasidėjo. Atlikome bandymą. Sausą smėlį pylėme į indą su vandeniu.
Gabrielis: Smėlis nukrito.
Bandėme jį paimti ir ištraukti iš vandens. Šiaip taip pavyko ištraukti kelias smėlio smilteles.
Tauras: Dabar nebeturėsim smėlio.
Ant padėklo patiesėme aliuminio foliją. Ant jos užpylėme sauso smėlio. Smėlį supurškėme avalynės impregnantu, sumaišėme. Palikome smėlį džiūti. Tokį procesą kartojome 4 kartus. Laukti teko ilgai. Taip vaikai mokėsi išlaukti, ugdėsi kantrybės jausmą. Ir pagaliau galėjime žaisti.
Nojus: Smėlis, toks pat kaip buvo.
Akvilė: Su tokiu smėliu ir žaisime?
Mokytoja Inga pasakė burtažodį ir paprastas smėlis tapo hidrofobiniu smėliu. Pavadinimas vaikams nieko nereiškė, bet ką smėlis sugebėjo daryti, buvo stebuklas. Pylėme hidrofobinį smėlį į vandenį. Jis vandenyje raitėsi, statė įvairias figūras.
Kristupas: Čia gyvatė!
Pabandėme ištraukti smėlį iš vandens. Jis buvo sausas.
Gabrielius: Pavyko!
Patricija: Pasidarė stebuklas.
Prasidėjo „Minčių lietus“. Vaikai vienas per kitą pasakojo, kaip, kur ir kada žaidė su smėliu. Aptarėme smėlio savybes, ką galime su juo veikti.
Gabija: Tokio stebuklingo smėlio dar niekada nemačiau.
Veiklos metu vaikai ugdėsi kantrybės jausmą, emocijų raiška, pažintinis ugdymas