Grupė “Boružiukai” ( 4-5 m.)
IU mokytoja L. Lašienė
Situacija: grupėje su vaikais aiškinomės kokie gėrimai sveiki ir kokių gerti kuo rečiau. Vaikai vardino: sultys, kakava, pienas, arbata. Prisiminėme, kad vasarą rinkome vaistažoles, iš kurių sveika virti arbatą. Nusprendėme gerti čiobrelių arbatą. Mergaitės dengė stalą: dėliojo servetėles, šaukštelius ir vienkartines popierines stiklines, bet...jų neužteko visiems vaikams. Pasitarę kitiems draugams išdalino vienkartines plastikines stiklines.
* Geriant arbatą diskutavome – ar gali būti stiklinės ne tik iš popieriaus (vienkartinės), plastikinės, bet ir pagamintos iš kitokių medžiagų?
Vaikai kalbėjo:
Emilija - „Namie aš irgi turiu indelių, ne indeliai, bet ten stiklinės, iš jų galima gerti viską“.
Vilius „Virtuvėlėj matėt, yra medinės mažos stiklinės“.
Ąžuolas – „O gal iš popieriaus suklijuoti?“
Hubertas – „Taigi sušlaps ir bus viskas...“
Atilė – „Stiklinės būna iš stiklo baltos, jos „matomos“.
Kilo mintis šaldant vandenį pabandyti pasidaryti stiklines.
Tikslas: Eksperimentuojant su skirtingo dydžio plastikiniais indais, šaldant vandenį, iš ledo išgauti stiklinės formą.
Priemonės: vanduo, spalvotas vanduo, skirtingo dydžio plastikiniai indai, mediniai iešmeliai, pipetės, padėklai, ąsotis, popierinis rankšluostis.
Atlikta veikla: apžiūrėjome stiklines, jos įvairios: aukštos ir žemos, plačios, mažos. Aukštį matavo naudodami medinius iešmelius, pastatę šalia lygino vieną stiklinę su kita, rinkosi kokį dydį darys. Buvo du pasirinkimo variantai: vieni vaikai vandenį pylė į plačius vienkartinius puodelius, į juos įstatė vienkartines stiklines, tuščios stiklinės virto. Ką daryti? – įpylė spalvoto vandens, tada stiklinės puodelyje stovėjo. Kiti vaikai į mažesnes formas pripylę skaidraus vandens, uždengė jas dangteliu. Vandens reikėjo pilti tiek, kad uždėjus dangtelį jis neišsilietų. Formas su vandeniu per naktį šaldėme.
Problemos sprendimas:
Prieš išimant iš formų sušalusį ledą, pasiruošėme: į vonelę pripylėme šilto vandens, padėjome padėklus, medinius iešmelius, medinius šaukštus, popierinį rankšluostį, pipetes.
Išimti iš formų ledą, vaikai ėmėsi skirtingų sprendimo būdų: vieni lašino vandenį ant ledo stiklinėje, kiti stebėjo draugus, dar kiti formas merkė į indą su šiltu vandeniu, apvertę formą daužė dugną.
Rezultatas:
Mažesniuose induose, išėmus iš formos, ir nuėmus dangtelį gavosi stiklinė. Vaikai pipete lašino spalvotą vandenį, vanduo laikėsi kaip tikroje stiklinėje. Kitiems - iš didesnių puodelių vidurio išėmus stiklines su vandeniu, stiklinės forma nesigavo - liko ledo rėmas be dugno, lašinant vandenį jis išbėgo į padėklą.
Po vienos valandos ledo rėmai be dugno ištirpo; mažos ledo stiklinės ištirpo po dviejų valandų.
Išvada: kad gautųsi stiklinė su dugnu, nereikia dėti kitos stiklinės iki indo į kurį dedam dugno, užteka įdėti dangtelį su „nosyte“.
Palyginimas.
Vaikai:
· „Iš ledo stiklinės ištirpo“ – Eva
· „Tikros stiklinės netirpsta, tik sudūžta jei krenta ant žemės“ – Vilius
· „Bet jei kaip pas mus yra, iš plastiko tai nesuduš“ - Lėja
· „Ledo stiklinės mažos ir šaltos, krenta kai imi“ – Aronas
