IU „Drugelių“ grupės 2 metų vaikai
IU mokytoja: E. Miškūnienė
Tikslas – Sužinoti ar sniegas yra švarus, ir ar galima jį laižyti ir valgyti.
Priemonės: Sniegas, kastuvėliai, kibirėlis, padidinamieji stiklai.
Hipotezė: Sniegas yra baltas, purus, šaltas kaip ledai, todėl atrodo patrauklus, lengvai paimamas, patogus įsidėti į burną, skanus ir yra valgomas.
Problema: Suaugusieji neleidžia ne tik valgyti sniego, bet net ir palaižyti. Vaikai nesuprasdami kodėl tai daryti draudžiama, bando sniego paragauti paslapčia.
Veiklos: Lauke, stebėdami sniegą per padidinimo stiklą, vaikai bandė surasti nešvarumus. Toks sniego tyrinėjimas, ugdytinių neįtikino, kad sniegas nešvarus ir jo į burną dėti negalima.
Pasiūlėme atlikti kitą eksperimentą. Išsinešę į lauką kastuvus, vaikai į kibirėlį įsidėjo sniego. Kibirėlį su sniegu, grupėje palikome ant palangės iki vakaro. Kibirėlyje, kuriame sniegas jau pradėjo tirpti, vaikai su padidinimo stiklu ir be jo, jau aiškiai pastebėjo žolės šiaudelius, lapų trupinėlius ir smėlio smilteles. Sekančios dienos ryte, kibirėlyje vaikai rado vandenį, o ant dugno nusėdusius nešvarumus. Užduodant kritinius klausymus, vaikai mąstė ir aktyviai atsakinėjo.
Išvada: Eksperimentuodami ugdytiniai įsitikino, kad sniego laižyti ir valgyti nevalia, nes pasak vienos mergaitės pastebėjimo, sniege yra daug mikrobų. Kita draugė dar patikslino, kad valgomas yra maistas.
Vaikai, atlikdami eksperimentą, taip pat pastebėjo, kad sniegas, kurį suspaudę kibirėlyje atnešė iš lauko, buvo kietas. Pastovėjęs šiltai, sniegas ištirpo ir liko vanduo.
P. S. Tėvai buvo nustebę ir tuo pačiu laimingi, kad kiekvieną kartą išėjusi į lauką dukra pasako, kad sniego į burną dėti negalima, nes yra daug mikrobų.
