Lengvas-sunkus

 „Lašiukų“ grupė. 2,4 – 2,8 m.

IU mokytoja Nida Šaparnienė

Tyrinėdami plastikines naminių gyvuliukų figūrėles, vaikai jas lygino, įvardino kuri didesnė, o kuri mažesnė. Visi kartu aptarėme, kuo gyvuliai minta, kas jiems patinka. Tyrinėjome įvairias kruopas, žalią ir džiovintą žolę. Berniukui Viliui, paėmus nuo stalo kruopų maišelį, jis tarė: „man sunku“.  Tada pasiėmėme svarstykles ir visi kartu  svėrėme gyvuliukų figūrėles, jas palyginome ant delniukų,  kurios sunkios - kurios lengvos. Vaikams labai patiko žaisti  su šaukšteliais: jie sėmė ir svėrė įvairias kruopas. Taip pasitelkus STEAM mokymosi disciplinas susipažinome su sąvokomis lengvas-sunkus.

 

STEAM VEIKLA „SMALSUTĖS SODELYJE“

Ikimokyklinio ugdymo „Bitučių“ grupės vaikai (2 -3 m.) 

IU mokytoja Inga Čičinskienė

Tikslas- pratinti kūrybiškai susipažinti su rudens gėrybėmis.

Priemonės: Gyvūnų paveikslėliai, „Smalsutės sodelio“ augalai.

Ruduo – turtingiausias metų laikas. Sodai pilni obuolių, darže gausu daržovių. Vaikams rudens veiklos suteikia daug galimybių aktyviai veikti, pažinti, atrasti, pajusti, kurti, judėti, bendrauti, žaisti su visomis gėrybėmis gamtoje.

Ugdytiniai gyvūnų paveikslėlius puošė „Smalsutės sodelyje“ augančiais augalais. Vaikai vardino augalų pavadinimus, siekdami juos geriau  pažinti uostė, tyrinėjo, lygino. Kiekvienas džiaugėsi ir gėrėjosi atliktu darbu. Mūsų veikla domėjosi ir kitų grupių vaikai. Greitai prabėgo veikla kupina naujų patirčių ir įspūdžių.

Tajus: „Kokios didelės pelėdos akys“

Akvilė: „Gražus drugelis ir sparnai“

Tauras : „Ant ežiuko kojos sraigė“

Viltė : „Šitie pagaliukai žali spygliukai“

 

„Spalvos aplink mus“

Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupė vaikai (3-4 m.)

Auklėtoja Nijolė Skukauskienė

 Spalvos - tas mažytis gyvenimiškas džiaugsmas.  Gražiausias ir spalvingiausias metų laikas yra vasara. Ji mus džiugina žiedais, spalvomis ir gražiomis akimirkomis. Nenuostabu kad norisi įamžinti šį nuostabų metų laiką. Mes kartu su vaikais džiaugėmės žaliuojančia pieva, medžiais, žydinčiomis gėlėmis, tiesiog nerūpestingai leidžiame šiltas vasaros dienas.
                  Tikslas – Pastebėti aplinkoje esančias spalvas, jas įvardinti, rūšiuoti surinktą gamtinę medžiagą pagal spalvą, antspauduoti augalus ant audinio.

Priemonės: plastikiniai kibirėliai, kortelės su spalvotomis juostelėmis, balto audinio skiautės, lentelės arba storesnis kartonas, akmenys arba plaktukai.    

Pasivaikščiojimo metu vaikai stebėjo lopšelio-darželio teritorijos aplinką. Jie ne tik noriai apžiūrinėjo „Smalsutės“ sodelyje augančius vaismedžius, vaiskrūmius ir kitus augalus, bet ir skanavo prinokusias uogas, daržoves. Paruošiau vaikams korteles spalvų rūšiavimui. Prisirinkę į kibirėlius įvairių augalėlių, vaikai dėliojo juos ant kortelių prie atitinkamos spalvos. Trūkstamos spalvos ėjo ieškoti, čia jiems pagelbėjo draugai. Spalvų įvairovė sužavėjo vaikus, todėl nusprendėme juos įamžinti audinyje. Vaikai ant stalo pasidėjo faneros ar kartono gabalą, uždegė jį audiniu, išdėliojo patinkančius augalus, uždengė juos kita audinio skiaute. Paėmę plaktuką ar akmenį į rankas smogė augalams visa jėga. Ant audinio liko augalų antspaudai bei iš jų gautos spalvos.  Kiek džiaugsmo suteikė vaikams gautas rezultatas. Dviejų vienodų darbų nebuvo – gamta pateikė spalvų įvairovę.

-        Ateina piktas debesis, – pažiūrėjęs į dangų, sunerimo Adukas.

-        Pažiūrėkit kiek daug juodų uogų, - pastebėjo Markas.

-        Čia serbentai, jie labai skanūs, - pasakė Toma.

-        Vynuogės dar žalios, -  nusiminė Adutė.

-        Kokios gražios raudonos gėlės, - pamačiusi sušuko Karina.

-        Pažiūrėkit pas mane jau matosi, - darydama augalų antspaudus džiaugėsi Amelija.

-        Plaktuku geriau kalti, - konstatavo Modestas.

-        Reikia smarkiai šerti, - visiems paaiškino Kamilė.

 

KAIP PAPUOŠTI STALĄ PIETUMS?

 „Saulės zuikučių“ gr. vaikai (6-7 m.) su Viktorija;

„Pelėdžiukų“ gr. vaikai (5-7 m.) su Akvile, Anele;

„Kiškučių“ gr. 5 m. su  Aušre.

 Pietų stalo serviravimas. Kaip serviruoti ir papuošti stalą, kad jis būtų kitoks nei visada. STEAM komandos narės Violėta ir Nida pasiūlė vaikams dalyvauti Origami veiklose, kuriose lankstydami servetėles savo grupių stalams pietų metu suteiks spalvingumo, žaismingumo.

Grupių mokytojos su vaikais leidosi į paieškų kelionę: vieni lankstymo informacijos ieškojo knygose, kiti pasitelkę IKT technologijas.  Vaikai labai susidomėjo lankstymo technika: mokėsi vieni iš kitų, tarėsi, prašė pagalbos, diskutavo kol pavyko atrasti vieningus sprendimus, kad papuošti stalai ORIGAMI lankstiniais atrodytų spalvingesni ir gražesni, žadinantys apetitą. Ant stalų valgykloje atsirado kiškučiai, gėlytės, vėduoklės, vokeliai.

 

KAIP MAN PASTATYTI NAMĄ

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Nida, mokytojo padėjėja Dinara

„Ežiukų“ grupės vaikai 2-2,7 m. 

Liepos mėnesį, esant aukštai oro temperatūrai, medžių pavėsyje „Ežiukų“ grupės vaikai žaidė su smėliu. Vieni "kepė tortus", kiti kasė duobes, na o Hubertas su Eva bandė su kastuvėliais supilti aukštą „namą“. Tačiau po keleto minučių pyktelėję paklausė: „Kaip pastatyti namą, jis nepasidaro!“

Pradėjome tyrinėti smėlio savybes, jį suliedami vandeniu. Vaikams buvo parodyta,  kad smėlis gali būti birus-lipnus, sausas-drėgnas, lengvas-sunkus. Iš smėlio sumaišyto su vandeniu vaikai pastatė „aukštą namą“ ir jis nesugriuvo. Dar smagiau buvo namą puošti gamtine medžiaga, žolytėmis, ir nuo vėjo ant žemės nukritusiais lapeliais.

Išvada. Paklausus vaikų, kas nutiko smėliui, kai pripylėme vandenio, Hubertas atsakė, kad smėlis sušlapo.

 

Kas skęsta, o kas plūduriuoja?

 ,,Saulės zuikučių“ grupė (5-7 metai)

IU mokytoja Viktorija Liachovičiūtė

Tikslas: skatinti vaikus domėtis ir eksperimentuoti, suvokti vaisiaus žievės savybes.

Priemonės: vanduo, stiklinis indas, apelsinas, obuolys, citrina, puodeliai, ąsotis, peilis.

 Kalbantis apie popietę prie ežero, ugdytiniai iškėlė klausimą, kodėl taip atsitinka, kad vieni daiktai plūduriuoja vandenyje, o kiti skęsta, kodėl kai plaukiame su padanga ar ,,petukais“, mes plūduriuojame vandenyje? Todėl sugalvojome atlikti bandymą, parodantį kūnų plūduriavimą. Paėmėme tris vaisius: obuolį, apelsiną ir citriną. Į stiklinį indą prisipylėme vandens ir visus vaisius dėjome į jį, stebėjome, kaip dabar „elgsis“ vaisiai. Nenulupti plūduriavo vandens paviršiuje. Vienas iš ugdytinių samprotavo: -Čia tas pats, kaip plaukti su padanga, net nardyti neišeina...

Ištraukę vaisius iš vandens juos nulupome ir su nekantrumu laukėme rezultato, kas vyks toliau. Nulupti skendo stikliniame inde ir pasinėrė po juo neiškildami į paviršių. Vaikai padarė išvadą, jog keliaujant prie ežero maudytis ir smagiai leisti laiką, privaloma turėti apsaugos priemones, tokias kaip: padanga, petukai ar ratas, nes jie neleidžia kūnui skęsti ir kelia jį į paviršių.

     ,,Saulės zuikučių“ grupės vaikai sužinojo, kad apelsino, citrinos žievelėje yra mažytės oro pūslelės, kurios kelia apelsiną į viršų (principas-pripūstas gelbėjimosi ratas), todėl neluptas – plūduriavo vandens paviršiuje. Vaikai sužinojo kūnų plūduriavimo sąlygas, suprato, kad kūnas gali skęsti, plūduriuoti paniręs arba kilti į paviršių, dalinosi bandymo įspūdžiais, taip pat sumąstė ir įgyvendino smagią idėją – nuluptus vaisius susipjaustė ir pasigamino skanų, gaivinantį vasarišką gėrimą.

 

Ledas ir jo savybės

,,Saulės zuikučių“ grupė (5-7 metai)

IU mokytoja Viktorija Liachovičiūtė

 Tikslas: skatinti vaikus tyrinėti ir eksperimentuoti, bandyti, stebėti ir atrasti ledo savybes.

Priemonės: vanduo, dažai, ledukų formelės, pipetės, teptukai, staltiesės.

Karštomis vasaros dienomis, vaikai dažnai pagalvoja apie laiką prie ežero, vandenį, jo pramogas. Priešmokyklinės grupės ugdytiniai, peržiūrėję vaizdo medžiagą, kaip atsiranda ledas, vanduo ir garai, susidomėjo ir išreiškė norą, patiems pasigaminti ledą. Saulėtą popietę, bendradarbiaudami supilstė vandenį į formeles, paliko jį šaldymo kameroje ir nekantraudami laukė, kada vanduo pavirs ledu. Susitingęs vanduo sukėlė daug džiugių emocijų, ypač karštuoju metų laiku. ,,Saulės zuikučiai“ turėjo atlikti užduotį: sumaišyti ir eksperimentuojant pasigaminti vandeninių dažų, kuriais dažė jau sušalusio vandens gabalėlius. Stebėjo, kaip ledas ištirpęs virsta spalvotu vandeniu ir maišydami kūrė įvairias spalvas. Vaikai turėjo galimybę pajausti, kurti, stebėti bei džiaugtis bendru rezultatu.

Po eksperimento vaikai samprotavo:

Milana: -Pažiūrėkit, ledas bėga spalvomis!

Kotryna: -Ai, koks šaltas ir slidus!

Ignotas: -Ledas rankoje tirpsta!

Adriana ir Tijus nusprendė, jei paliksime ledą ant saulės, jis vėl pavirs į vandenį.

Fausta įsivaizdavo, jog spalvindama vandenį, kuria sraunią upę.

 

Kas atgaivins karštą vasaros dieną?

Ikimokyklinio ugdymo „Boružiukų“ grupės vaikai 4 m.

IU mokytoja Laimutė Lašienė

Po išeiginių, darželyje, susėdę medžių pavėsyje, vaikai gurkšnodami vandenį, pasakojo ką veikė karštomis savaitgalio dienomis: maudėsi ežere, baseine, plaukė baidarėmis, prie jūros statė smėlio pilis, valgė braškes, ledus...

Noriu daug daug ledų. Valgyčiau visą dieną iki nakties“ – Dominykas.

„O iš ko pasidaro ledai?“ – paklausė Elijus.

„Aš tai pas močiutę valgiau jau padarytus, jie buvo šalti“ – Rugilė

„Tai gal kažką sušaldytą valgei?“ – Ema.

Tikslas – aiškintis iš ko galima pagaminti ledus, patiems juos pasigaminti  ir išrinkti skaniausius.

Priemonės: mediniai ledų pagaliukai, ledų formelės, vienkartinės stiklinės, šaldytos uogos, vanduo, vafliniai indeliai, įvairaus dydžio šaukštai.

Su vaikais aptarėme iš ko gaminami ledai, kokio skonio jie būna, kur juos dėti, kad sušaltų, kada pradeda tirpti, kodėl? O tada... vaikai maišė mamų atneštas uogas su vandeniu, gautą masę dėjo į skirtingo dydžio ledų formeles, vienkartines stiklines, juos nešėme į šaldytuvo kamerą. Smagiausia, kad veikla vyko lauke. O kol laukėme kada „pasigamins“ ledai, vaišinomės vafliais, pagardindami juos mėlynių, braškių, žemuogių, spanguolių, juodųjų serbentų uogomis. Kiekvienas turėjo galimybę rinktis, įsidėti norimą kiekį, su draugais aptarti jaučiamą uogų skonį, pasakyti savo nuomonę. Lyginome kuriuose indeliuose didesniuose ar mažesniuose ledai sušalo greičiau.

Suvalgę pačių gamintus ledus vaikai nusprendė, kad:

✔       „ledai pasidaro kai sušąla uogos ir vanduo” - Elija

✔       „skaniausi ledai braškiniai” – Tajus, Rugilė

✔       „juodųjų serbentų neskanu, kartūs” - Dominykas

✔       „spanguolių ledai rūgštu, nenoriu” - Ema

✔       „mėlynės skanios, nuo jų liežuvis būna mėlynas” - Akvilė

✔       „kai uždarytos parduotuvės ledus galima sušaldyti namie” – Vytenis

✔       „mažesniame indelyje ledai kietesni“ - Arijus 

SVOGŪNAI IŠ DARŽELIO DARŽO

 Tikslas – pratintis prižiūrėti augalus, stebėti, kaip jie auga, panaudoti juos maistui.

Priemonės: svogūnų daigai, laistytuvai, liniuotė, peiliukai, lentelė, tepamas sūris, duona.

          Darže pasėjome keletą rūšių daržovių, pasodinome žieminių svogūnų daigų. Vaikai apžiūrinėjo juos, skaičiavo laiškus, pamatavo jų ilgį. „Aš nemėgstu svogūnų...“ sakė dauguma vaikų.

            Prižiūrėjome daržą, stebėjome, kaip auga svogūnai. Keletas vaikų vis pageidavo nusiskinti ir suvalgyti po laišką. Draugai stebėjo, kaip jie valgo, bet ragauti nedrįso. Kilo idėja: patys prisiskynė svogūnų, parsinešę į grupę matavo jų ilgį (ilgiausias, trumpiausias), nuplovę patys supjaustė ir pabarstė ant duonos riekučių su tepamu sūriu. Tokius sumuštinius ragavo ir valgė beveik visi vaikai.

            Išvada: savo pagamintas maistas – pats skaniausias.

 

KAIP NUDAŽYTI VILNĄ?

 Tikslas - pasigaminti dažų ir nudažyti vilną

Priemonės: skirtingo ilgio krepinio popieriaus juostelės, kolbos, vanduo, vilna.

          Adelė papasakojo, kad su mama namuose vėlė vilnos rutuliukus ir gamino karolius. Vaikai susidomėjo jos pasakojimu ir patys panoro išbandyti tokią veiklą. Jiems buvo pasiūlyta spalvotos ir nedažytos vilnos sruogos. Visi rinkosi spalvotą vilną, bandė ją velti. Iš nuveltų kamuoliukų sukūrėme bendrą paveikslą. Vaikai kalbėjo: „Nespalvota vilna negraži...“, „Ar nėra oranžinės? Man patinka tokia spalva...“.     Vaikams kilo klausimas: kaip būtų galima nudažyti baltą vilną?

        Buvo pasiūlyta pasigaminti dažų iš krepinio popieriaus. Vaikams kerpant juostelę, jos gavosi skirtingo ilgio. Jie ėmė jas lyginti: kuri ilgesnė, kuri trumpesnė. Į  kolbas pripylėme šilto vandens ir į vieną sumerkėme trumpą juostelę, į kitą – ilgesnę. Vaikai stebėjo, kaip nusidažo kolbose vanduo. Kai popierius išbluko, jį išėmėme ir palyginome nudažyto vandens spalvos intensyvumą. Vaikai padarė išvadą, kad ten, kur mirko  ilgesnė juostelė, vanduo tapo ryškesnis, nei ten, kur buvo trumpesnė juostelė.

        Į spalvotą vandenį sudėjome vilnos sruogas ir stebėjome, kaip jos keičiasi. Kai sruogos nusidažė, palyginome, iš kurios kolbos išimta vilna ryškiau nusidažė.

         Eksperimento pabaigoje padarėme išvadą: galima patiems pasigaminti dažų; kuo daugiau naudosime spalvoto krepinio popieriaus, tuo ryškiau nusidažys vilna.

 

 

 

 

 

Mano šeima

Ikimokyklinio ugdymo „Žiogelių“ grupė vaikai (3-4 m.)
Auklėtoja Nijolė Skukauskienė

Amerikiečių filosofas ir rašytojas George Santayana yra pasakęs, kad šeima – vienas gamtos šedevrų. Tą gamtos šedevrą sudaro : mama, tėtis, vaikai, brolis, sesė, seneliai, senelės. Artimiausi žmonės esantys šalia mūsų. Daugumai žmonių šeima – saugumo ir laimės vieta. Tai ypač aktualu, kai vaikas auga ir šeima jam suteikia saugią aplinką, kurioje jis gali kurti, žaisti, bendrauti. Artėjant tarptautiniai šeimos dienai nutarėme pasikalbėti su vaikais apie šeimą, jos vertybes.
Tikslas - kurdami koliažą „Mano šeima” kirpdami, klijuodami, spalvindami lavinsis akies ir rankos koordinaciją, smulkiuosius pirštų raumenis; skaičiuos kiek šeimos narių gyvena kartu; pasakys kiekvieno šeimos nario vardą.
Koliažą papildys įvairiais piešiniais pagal sumanymą (pvz. saulė, žolė. gėlės ir kt).
Priemonės: popieriaus lapai su nupieštais namais, kortelės su žmonių veidais, žirklės, klijai, spalvoti pieštukai, logo kaladėlės.

Paruošėme vaikams popieriaus lapus su nupieštais namais ir korteles su žmonių veidais. Pirmiausia kartu aptarėme kas tai yra šeima ir kas ją sudaro. Kiekvienas savarankiškai išsirinko jam patikusi paveikslėlį su namu. Vaikai rinkosi kortelėse paveikslėlius, atitinkančius jų šeimos narius, kirpo jas ir klijavo į pasirinktą
namo langelį. Vyresnieji vaikai turėjo nupiešti trūkstamas veido dalis. Vėliau įvardino šeimos narių vardus, juos spalvino. Sekančią dieną vaikai skaičiavo, kiek žmonių sudaro jų šeimą. Kad būtų lengviau, prie kiekvieno piešinyje užpildyto langelio dėjo lego kaladėles. Po to iš jų statė bokštą, rikiavo juos į eilę, skaičiavo, lygino kuris didžiausias, o kuris mažiausias.

- Mano bokštelis didžiausias. – pastebėjo Markas.
- Daug vienodų namelių, - sustačiusios bokštelius į eilę, konstatavo Dorotėja su Kornelija.
- Mano toks pat kaip Amelijos, - pasakė Gabija. 

Lenktyninė mašina

 Priešmokyklinio ugdymo ,,Saulės zuikučių“ grupė (6-7m.)
PU mokytoja Kristina Gasiūnienė

Tikslas – kūrybiškai ir išradingai panaudoti kartonines dėžes.
Priemonės: kartoninės dėžės, vienkartinės lėkštės, vielutės, sagos, spalvotas popierius, klijai, žirklės, lipni juosta, įvairios dailės priemonės.
Vaikai vasarą daug laiko praleidžia lauke ir susigalvoja įvairiausių žaidimų. Edukaciniame namelyje rado tris nenaudojamas dideles dėžes. Buvo iškeltas klausimas: kam jos reikalingos? Su vaikais diskutavome kur ir kaip jas galime panaudoti. Vienas iš pasiūlymų buvo pasidaryti mašiną(as). Iš grupės atsinešėme įvairių priemonių, kurias vaikai panaudojo savo mašinų kūrimui.
Kiekviena komanda pristatė savo mašiną: pavadinimas, didžiausias greitis, kokioje šalyje pagaminta, kiek kainuoja. Vaikai tikrai kūrybiški. Suorganizavome lenktynes, kuriose važiavo „Ferrari“, ,,BMW“ ir „Lamborghini“. Laimėjo draugystė.
Išvada: kartoninės dėžes puikiai tinka žaidimams.