Nuostaba sniege

Vaikų grupė, amžius „Katinėlių“ grupė, 2–4 metai

Mokytoja Viktorija Davolienė

Kontekstas Pažinimo ir patyriminio ugdymo(si) kontekstas.

Veikla kilo iš vaikų kasdienės patirties žiemos metu, sniego stebėjimo lauke ir noro jį tyrinėti. Vaikai eksperimentavo, stebėjo medžiagų būsenų kaitą, tyrinėjo priežasties pasekmės ryšius, jungdami pažinimą, kūrybą ir žaidimą. STEAM veikla buvo integruota į kasdienę grupės rutiną, atsižvelgiant į vaikų amžių, interesus ir oro sąlygas.

Tikslas

Tyrinėjant sniegą ir ledą, stebėti jų savybes bei pokyčius šiltoje aplinkoje, skatinti vaikų smalsumą, kalbinę raišką ir pažinimą.

Priemonės

Tyrinėjimų stalas, sniegas, vienkartinės stiklinės, šaukštai, pipetės, teptukai, dažai, vanduo, pirštinės, šiltas tekančio vandens šaltinis, dirbtinio sniego gaminimo priemonės (soda, putos).

Veiklos eiga

Vaikai prie tyrinėjimo stalo tyrinėjo sniegą: pildė juo stiklines, lietė šaukštais ir pirštais, pastebėjo, kad sniegas yra šaltas, įvardino, jog reikia pirštinių. Pripildę stiklines sniegu, jas palikome ant palangės prieš saulės spindulius. Po muzikinio užsiėmimo vaikai sugrįžę pastebėjo, kad sniego stiklinėse nebeliko, įvardino, kad stiklinėje atsirado ledas ir vanduo, o stiklinė liko šalta. Dalis vaikų padarė išvadą, kad sniegas tirpsta, kai būna šilta. Siekiant patvirtinti vaikų iškeltą hipotezę, atlikome dar vieną eksperimentą, sniego gabalus laikėme po tekančia šilto vandens srove ir stebėjome, kaip jie tirpsta. Ištirpus lauko sniegui, vandenyje pastebėjome medžio šakelę, juokaudami pavadinome ją „Olaf’o ranka“.

Vėliau vaikai žaidė su sniegu: jį dažė, naudojo teptukus ir pipetes, lavino smulkiąją motoriką, stebėjo spalvų maišymąsi. Esant stipriam šaltukui lauke, veiklą tęsėme grupėje, pasigaminome dirbtinį sniegą ir žaidėme su juo.

Rezultatas
Vaikai aktyviai įsitraukė į veiklą, patyrė daug džiugių emocijų, tyrinėdami sniegą ir ledą suprato, kad šiluma keičia jų būseną. Veikla paskatino vaikus stebėti, kelti hipotezes ir jas tikrinti.

Ar galima pasigaminti ledus lauke ant sniego?

Vaikų grupė, amžius: „Saulės zuikučiai“ grupė, 5–6 metų vaikai

Mokytojos: Nida Šaparnienė, Anelė Čirūnaitė-Bruzgė

Kontekstas. Žiemos metu su vaikais daug laiko praleidžiame lauke, tyrinėdami sniegą, ledą ir šaltį. Pastebėjus vaikų susidomėjimą sniego savybėmis ir eksperimentais lauke, kilo idėja išbandyti gaminti ledus ant sniego. Tai suteikė galimybę vaikams praktiškai patirti, kaip šaltis veikia skysčius, kaip keičiasi medžiagų būsenos ir kaip gamtos reiškiniai gali būti panaudojami kasdienėms veikloms.

Tikslas. Tyrinėti, kaip skysčiai tirštėja ir stingsta šaltyje.

Priemonės: metaliniai dubenys, plakikliai, pienas, grietinėlė, cukraus pudra, braškės, vanilinis cukrus, matavimo indai, svarstyklės, pabarstukai, sniegas, braškinis pienas.

Veiklos eiga. Su vaikais pradėjome veiklą aptardami, kas nutinka skysčiui, kai jis atšąla, ir iš ko paprastai gaminami ledai. Vaikai dalijosi savo patirtimis, spėliojo, kokių sąlygų reikia, kad skystis virstų tiršta, šalta mase. Tuomet suplanavome atlikti eksperimentą ir pasigaminti naminių ledų. Susiradome receptus ir į tris metalinius dubenis pamatavę pieną, grietinėlę, pasvėrę cukraus pudrą viską sumaišėme. Tada į pirmą indą įbėrėme du šaukštelius vanilinio cukraus, į antrą  šilauogių sirupo šlakelį, į trečiąjį  braškinio pieno. Viską išmaišėme. Ant sniego pastatėme dubenį ir pasukioję padarėme duobutę į kurią pripylėme smulkios druskos, kad geriau laikytųsi šaltis. Masę maišėme ir stebėjome, kaip ji pamažu tirštėja. aptarėme, kodėl šaltis veikia skystį, kaip keičiasi temperatūra ir kokie pokyčiai matomi ledų masėje. Kai ledų masė sutirštėjo, vaikai paragavo trijų skonių savo pagamintų ledų. Aptarėme, kas pavyko, kas nustebino, kokius pokyčius jie pastebėjo eksperimento metu ir kokias išvadas gali padaryti apie šaltį ir medžiagų kitimą.

Rezultatas. Vaikai praktiškai patyrė, kaip šaltis veikia skysčius ir kaip vyksta medžiagų būsenų kitimas. Jie aktyviai įsitraukė į eksperimentą, bendradarbiavo, tyrinėjo, stebėjo pokyčius ir patyrė daug teigiamų emocijų. 

 

 

Kristalo auginimas

Ikimokyklinio ugdymo grupė „Kiškučiai”, 5 metų vaikai

Grupės mokytoja (-os) Kristina Balčienė

Kontekstas
Tyrinėjimo ir patyriminio ugdymo veikla, skirta supažindinti vaikus su gamtos reiškiniais, skatinti smalsumą, stebėjimą per praktinį eksperimentą.

Tikslas
Ugdyti vaikų pažinimo kompetenciją, supažindinant su kristalų susidarymu, skatinant tyrinėjimą, kūrybiškumą ir elementarių matematinių įgūdžių taikymą.

Priemonės

• Šiltas vanduo
• Druska
• Skaidrus indelis
• Šaukštelis
• Siūlas

Veiklos eiga

1. Įvadinė dalis
   Mokytoja su vaikais aptaria, kas yra kristalai, parodo paveikslėlius ar pavyzdžius (druskos, sniego kristalus). Vaikai dalijasi savo patirtimi, kur galėjo matyti kristalus.
2. Hipotezės kėlimas
   Vaikai spėja, kas nutiks į vandenį įbėrus druskos, ar kristalai atsiras iš karto, ar po kurio laiko.
3. Eksperimento atlikimas
   Vaikai pila šiltą vandenį į indelius, skaičiuoja šaukštelius druskos, maišo, kol medžiaga ištirpsta. Į indelį įdedamas siūlas.
4. Stebėjimas
   Indeliai pastatomi saugioje vietoje. Vaikai kasdien stebi pokyčius, aptaria, kas pasikeitė, lygina kristalų dydį, spalvą, formą.
5. Refleksija
   Mokytoja skatina vaikus įvardyti, ką pastebėjo, kas nustebino, ar jų spėjimai pasitvirtino.

Rezultatas

Vaikai užaugina kristalus, suvokia, kad procesams reikia laiko, mokosi stebėti pokyčius, daryti paprastas išvadas ir džiaugtis savo atradimais.

 

Spagečių tiltai ir putų pastatai

IU „Bitučių“ grupė, 4 m.

IU mokytoja Daiva Steponavičiūtė

Kontekstas. Vaikai dalyvavo konstravimo ir tyrinėjimo veikloje, skirtoje lavinti jų kūrybiškumą, smulkiąją motoriką, gebėjimą kurti konstrukcijas bei suprasti medžiagų savybes.

Tikslas -  suteikti vaikams galimybę tyrinėti, eksperimentuoti ir kurti paprastas konstrukcijas naudojant spagečius ir pakuočių putas, skatinant jų inžinerinį mąstymą, problemų sprendimą bei smulkiosios motorikos raidą.

Priemonės: Sausi spagečiai (arba mediniai pagaliukai), pakuočių putos / pakavimo burbuliukai, didelis padėklas arba darbinis stalas, indeliai medžiagoms.

Eksperimento eiga: Vaikams pristatoma užduotis: konstruoti įvairias formas ir statinius iš spagečių ir putų. Aptariama, ko reikės, kaip galime sujungti medžiagas, ar jos tvirtos, lengvos, trapios. Vaikai savarankiškai pačiupinėja medžiagas: bando lenkti spagečius, sujungti juos su putų gabaliukais, pastebi, kas lengvai lūžta, kas tvirtai laikosi. Vaikai kuria savo konstrukcijas: bokštus, tiltus, trikampius, kvadratas, sieneles. Skatinami bandyti kelis variantus, palyginti formas, eksperimentuoti.

Problemų sprendimas. Vaikai pastebi, kada konstrukcija netvirta, lūžta, griūva. Skatinami patys ieškoti sprendimo: trumpesni spagečių gabaliukai, trikampės atramos, storesni mazgai.

Aptarimas. Vaikai parodo savo statinius, pasako, kas buvo lengva, kas sudėtinga, kas pavyko, ką darytų kitaip. Aptariamos formos ir jų tvirtumas.

Rezultatas. Vaikai sukūrė įvairias erdvines konstrukcijas, tyrinėjo medžiagų savybes ir eksperimentavo jungdami jas tarpusavyje. Galutinis rezultatas buvo skirtingi individualūs ir grupiniai statiniai, tačiau pagrindinis akcentas – kūrybinis procesas.

Ugdymo vaikų pasiekimai.

STEAM komponentai:

Tyrinėjimas. Vaikai tyrinėjo medžiagų savybes, kurios formos tvirtesnės. Suprato, kad skirtingos medžiagos turi skirtingas savybes (trapios, lengvos, tvirtos), eksperimentavo jungiant elementus.

Skaitmeninis sumanumas. Ugdo technologinį, kūrybinį mąstymą ir konstrukcinius gebėjimus – inžinerinio principo pradmenis.  Mokėsi naudoti medžiagas kaip „įrankius“ statybai. Suprato, kaip viena medžiaga sustiprina kitą.

Kūrybiškumas, meninė raiška, estetinis suvokmas. Statant, formuojant įvairias formas – vaikai kūrė savo konstrukcijas, derino medžiagas, lavino estetikos ir dizaino pojūtį. Kūrybiškai formavo statinių dizainą. Derino formas, dydžius, struktūras.

Matematinis mąstymas. Statant konstrukcijas reikėjo suvokti formas, simetriją, kiekius, proporcijas. Kūrė paprastas konstrukcijas. Bandė spręsti stabilumo problemas: ieškojo, kaip padaryti statinius tvirtesnius.

Problemos sprendimas. Kai konstrukcijos griuvo ar buvo netvirtos – vaikai ieškojo sprendimų, keitė medžiagas/ formas, tobulino konstrukcijas.

Gebėjimas žaisti. Dirbdami grupėse ar porose – vaikai bendradarbiavo, dalinosi idėjomis, dalyvavo bendrame kūrybos procese.

Apibendrinimas. Mažieji tyrinėjo medžiagas, eksperimentavo jungdami jas tarpusavyje, statė įvairias konstrukcijas ir aiškinosi, kokios formos yra tvirčiausios. Veikla padėjo ugdyti kūrybiškumą, smulkiąją motoriką, inžinerinį mąstymą ir problemų sprendimo gebėjimus. Vaikai dirbo susidomėję, džiaugėsi savo atradimais ir kūriniais.

 

 

Spalvų pasirinkimas mano namų interjerui

Vaikų grupė, amžius. „Kiškučių” grupės 5m. amžiaus vaikai

Mokytoja Kristina Balčienė

Kontekstas. Veikla siekia susieti spalvų tyrinėjimą su tema „Mano namai“. Vaikai eksperimentuoja su pagrindinėmis spalvomis, maišo jas ir sudaro spalvų paletę savo namų kambariams – sienoms, baldams, kilimams ar aksesuarams. STEAM principas: jungti meną, gamtos mokslus, inžineriją ir matematiką į kūrybinį tyrimą.

Tikslas:

• Skatinti vaikus aktyviai eksperimentuoti su spalvomis, maišyti jas ir kurti savo namų interjero spalvų derinius.
• Ugdyti kūrybiškumą, smulkiąją motoriką, priežasties–pasekmės suvokimą, planavimo ir STEAM kompetencijas.

Priemonės:

• Popierinės servetėlės arba storesnis popierius
• Pipetės
• Dažai (raudona, geltona, mėlyna, balta)
• Vanduo, indeliai dažams skiestis
• Popieriniai rankšluosčiai

Veiklos eiga:

1. Įvadas:
• Pokalbis: „Kaip norėtum, kad atrodytų tavo kambarys namuose? Kokios spalvos sienoms, baldams, kilimams?“
• Vaikai aptaria savo mėgstamas spalvas.
2. Tyrinėjimas / eksperimentas:
• Pipetėmis lašinamos spalvos ant popieriaus, stebima, kaip jos maišosi ir susidaro nauji atspalviai.
• Kiekvienas vaikas kuria spalvų paletę savo kambariui, eksperimentuodamas su įvairiais deriniais.
3. Kūryba / planavimas:
• Popieriuje piešiami kambario kontūrai: sienos, baldai, kilimai, aksesuarai.
• Naudojami maišytų spalvų atspalviai, kad kambario interjeras būtų spalvingas ir personalizuotas.
4. Stebėjimas ir refleksija:
• Vaikai aptaria, kokie spalvų deriniai patiko, kurios spalvos labiausiai tiko kambariui.
• Diskusija apie priežasties–pasekmės ryšį: „Jei maišysiu raudoną su geltona, kas gausis?“
5. Pristatymas:
• Kiekvienas vaikas pristato savo spalvų interjerą grupei, paaiškina, kodėl pasirinko konkrečias spalvas.

Rezultatas:

• Vaikai sukūrė unikalias spalvų paletes savo kambariams, išbandė spalvų maišymo principus ir pritaikė juos kūrybiškai.
• Svarbiausia - eksperimentavimas, atradimai ir kūrybinė saviraiška.

Ugdomi vaikų pasiekimai:

• Smulkioji motorika: pipetės naudojimas, lašelių tikslumas
• Kūrybiškumas: spalvų maišymas, naujų atspalvių kūrimas.
• Spalvų ir formų pažinimas.
• Priežasties–pasekmės suvokimas: stebėjimas, hipotezių kėlimas.
• Matematika / erdvinis mąstymas: kambario planavimas, spalvų deriniai.
• Kalbiniai gebėjimai: atradimų pasakojimas, argumentavimas.
• Socialiniai įgūdžiai: diskusija, bendradarbiavimas, dalijimasis atradimais.

 

GAMTOS REIŠKINIAI - GARSŲ TYRINĖJIMAS

Vaikų grupė, amžius: IPU „Saulės zuikučiai“ (5-7 m.)

Mokytojos: Inga Šablinskienė, Nida Šaparnienė.

Meninio ugdymo užsiėmimo metu, nagrinėjant gamtos reiškinius, vaikai klausėsi lietaus, vėjo, lapų šnarėjimo ir griaustinio garsų įrašų. Stebėdami ir aptardami, kaip lyja lietus, šlama lapai, švilpia vėjas, griaudžia griaustinis, jie pradėjo domėtis, kaip patys galėtų atkurti tokius garsus. Tai paskatino idėją eksperimentuoti su skirtingomis medžiagomis ir sukurti muzikines dėžutes, kurios imituotų gamtos garsus. Vaikai norėjo išsiaiškinti, kuri medžiaga labiausiai primena lietų, kuri – vėjo šlamėjimą, lapų šnarėjimą, o kuri – griaustinį, ir suprasti, kaip garsai keičiasi priklausomai nuo medžiagos savybių.

 

Tikslas. Skatinti smalsumą ir garsų suvokimą, tyrinėjant skirtingų medžiagų skleidžiamus garsus ir siejant juos su gamtos reiškiniais.

 

Priemonės. Metalinių dėžučių rinkinys, ryžiai, grikiai, žirniai, makaronai, metalinės sagos, lapai, kaštonai, kankorėžiai, piltuvėliai, matavimo indai, kaušeliai, interaktyvus ekranas muzikinių dėžučių pavyzdžių paieškai, gamtos reiškinių garso įrašai.

 

Veiklos eiga. Mokytojui įjungus gamtos reiškinių garso įrašus, vaikai klausėsi lietaus, vėjo, lapų šnarėjimo ir griaustinio garsų bei aptarė, kuo jie skiriasi. Remdamiesi tuo, ką girdėjo įraše, bandė atspėti, kokios medžiagos galėtų skambėti panašiai.

 Vaikai rinkosi medžiagas ir pylė jas į metalines dėžutes, kratė, purtė, barbeno kaušeliais, stebėdami, kaip keičiasi garsas padidinus ar sumažinus kiekį. Jie išmatavo dėžutes, nes jos buvo ne vienodo aukščio, ir pastebėjo, kad nuo to taip pat priklauso skambesys. Kurdami pastebėjo, kad kai kurios medžiagos skamba stipriau, kai jas judina intensyviau.

 Naudodami interaktyvų ekraną, vaikai stebėjo, kaip atrodo ir skamba tikros muzikos dėžutės, kad geriau suprastų, kaip galima išgauti skirtingus garsus. Pasigaminę savo muzikines dėžutes, grodami orkestre muzikinėmis dėžutėmis, vaikai imitavo lietaus, vėjo ir griaustinio „muziką“, derindami skirtingų medžiagų garsus ir ritmus.

 

Rezultatas. Vaikai nustatė, kurios medžiagos labiausiai primena tam tikrus gamtos garsus: smulkūs ryžiai – lietų, lapai – vėjo šlamėjimą, metalinės sagos – griaustinį. Jie suprato, kad garsas priklauso nuo medžiagos, kiekio ir dėžutės aukščio. Vaikai lygino savo eksperimentus su tikrais gamtos garsais ir patys atrado, kaip įvairius garsus galima derinti, kad būtų panašūs į tikruosius reiškinius.

 

Vaikai lavino klausymo, lyginimo ir apibūdinimo gebėjimus, suprato ryšį tarp daikto savybių ir skleidžiamo garso. Jie kūrybiškai eksperimentavo su įvairiomis medžiagomis, stiprino smulkiosios motorikos ir erdvinio mąstymo įgūdžius, tyrinėjo, matavo, priėmė sprendimus ir savarankiškai tikrino spėjimus. Naudodami interaktyvų ekraną, vaikai galėjo rasti pavyzdžių, kaip atrodo muzikinės grojančios dėžutės, ir panaudoti tai savo eksperimentuose. Grodami orkestre muzikinėmis dėžutėmis, vaikai praktiniu būdu išbandė muzikos kūrimą.

Lietaus vaizdas ir garsas

 

Vaikų grupė, amžius.   „Boružiukų“ grupė 2-3 metai

Mokytoja  Ina Švelnienė

Kontekstas. Atradimų, situacinio udymo(si) kontekstas.

Tikslas. Panaudojant įvairius buities daiktus, išgauti skirtingą lietaus vaizdą ir garsą.

Priemonės. Tyrinėjimų stalas, vanduo, šaukštai, pipetės, vienkartinės stiklinės, laistytuvai, kiaurasamtis, plastikiniai lietaus lašiukai.

Veiklos eiga. Vaikai stebėjo lietų už lango, pirštukais sekė per langą tekančius lietaus lašus, bandė išgirsti lietaus garsą. Vėliau nusprendėme lietų pasigaminti grupėje. Mokytoja paklausė, kaip būtų galima tai padaryti. Vaikai siūlė pilti vandenį į vonią. Kartu su vaikais paruošėme vietą veiklai ir priemones. Vaikai vandenį pilstė šaukštais, puodeliais, lašino pipetėmis, laistė laistytuvėliais, kiaurais vienkartiniais puodeliais ir kiaurasamčiu.

Rezultatas. Vaikai labai džiaugėsi veikla ir įvertino, kad net jei lietus lauke nelyja, jį galime pasigaminti patys. Vaikams panašiausias į tikrą lietų buvo vandens, pilamo iš skylėto vienkartinio puodelio, vaizdas ir garsas.

Ugdomi vaikų pasiekimai. Tyrinėjimas, problemų sprendimas, kalbinė raiška, aplinkos pažinimas.